Ar didėja pasaulio užterštumas pesticidais?

Mokslininkai nustatė, kad pesticidų naudojimas padidėjo, tačiau didžioji šio poveikio dalis kyla dėl maždaug 20 pesticidų, dažniausiai naudojamų žemės ūkyje, ir iš didžiausių augalininkystės šalių.

Tyrime buvo nustatytos 625-ių pesticidų bendro taikomo toksiškumo (TAT) tendencijos visame pasaulyje nuo 2013 iki 2019 m. Nustatyta, jog daugumos rūšių grupių TAT padidėjo, o vaisiai, daržovės, kukurūzai, sojų pupelės, ryžiai ir kiti grūdai sudaro 76–83 proc. pasaulinio TAT.

Taip pat konstatuojama, jog Kinija, Brazilija, Jungtinės Valstijos ir Indija sudaro 53–68 proc. pasaulinio TAT.

Naujas metodas

Pasaulinei biologinei įvairovei riziką kelia daugybė antropogeninių veiklų, įskaitant toksiškų cheminių medžiagų, tokių kaip žemės ūkio pesticidai, naudojimas. Tačiau tyrėjai konstatuoja, jog pesticidų naudojimo poveikį dideliu mastu vis dar sunku kiekybiškai įvertinti.

JT kelia tikslą 50 proc. sumažinti pesticidų keliamą riziką, lyginant su 2010–2020 m. pradiniu lygiu, tačiau tuo metu nebuvo nurodytas joks rodiklis, pagal kurį būtų galima nustatyti pradinį lygį ir įvertinti kažkokius aiškius tikslo pasiekimo kriterijus.

2025 m. vasario mėn. JT biologinės įvairovės konferencija pagaliau priėmė bendrą taikomą toksiškumą (TAT). Tyrėjai dabar apskaičiuoja vadinamąsias „pasauliniame lygmenyje taikomo toksiškumo tendencijas“, o tai apima kasmet šalies žemės ūkyje naudojamų preparatų toksiškumą. Pasak universiteto, aplinkos tyrėjai profesorius Ralfas Schulzas ir Jakobas Wolframas sukūrė metodą pasaulinėms pasekmėms įvertinti. Tai, pasak jų, suteikia „visiškai naują požiūrį į riziką aplinkai ir biologinei įvairovei“.

Pagal gyvūnų rūšis

Didžiausias užterštumo pesticidais augimas buvo užfiksuotas sausumos nariuotakojų atveju (6,4 proc. per metus), po to sekė įvairūs dirvožemio organizmai (4,6 proc. per metus vienodai visuose žemynuose) ir žuvys (4,4 proc. per metus, išskyrus Aziją, kur jis siekė 0,41 proc. per metus).

Pasaulinis TAT rodiklis parodė teigiamas tendencijas vandens bestuburių (2,9 proc. per metus), apdulkintojų (2,3 proc. per metus visuose žemynuose, išskyrus Aziją, kur jis buvo atitinkamai -2,5 ir -2,6 proc. per metus) ir sausumos augalų (1,9 proc. per metus) atžvilgiu.

Tuo tarpu pasaulinis TAT sumažėjo tik vandens augalų ir sausumos stuburinių gyvūnų atžvilgiu (atitinkamai -1,7 ir -0,5 proc. per metus), nors šios tendencijos skirtinguose žemynuose labai skyrėsi. Tyrėjai ir šiuo atveju teigia, jog didėjančios pasaulinės TAT ​​tendencijos kelia iššūkį, siekiant JT pesticidų rizikos mažinimo tikslo ir rodo grėsmę biologinei įvairovei visame pasaulyje.

Didžiausias TAT visose rūšių grupėse yra padidėjęs intensyvios žemdirbystės regionuose, įskaitant Šiaurės ir Pietų Ameriką, Vakarų Europą bei Pietų ir Rytų Aziją. Tokiuose regionuose kaip Užsachario Afrika, Centrinė Azija, dalis Indijos subkontinento ir pietų Australija pastebimas ypač didelis maksimalaus TAT padidėjimas. Priešingai, maksimalus TAT sumažėjimas stebimas kai kuriose Pietų Amerikos, Vakarų Europos ir Rytų Azijos dalyse.

Daugelio gyvūnų rūšių grupėse TAT dominavo insekticidai, augaluose – herbicidai, o dirvožemio organizmuose – fungicidai.

Pagal regionus

Didžiausias TAT intensyvumas šiuo metu fiksuojamas Brazilijoje, Kinijoje, Argentinoje, JAV ir Ukrainoje. Pažymėtina, kad Indija, nepaisant to, kad turi didžiausią pasėlių plotą, pasižymi santykinai mažu TAT intensyvumu dėl vidutinio TAT pasiskirstymo santykinai dideliame žemės ūkio plote.

Priešingai, erdvinis TAT tankis labai skiriasi šalyse, kuriose yra didelė žemės ūkio įvairovė, pavyzdžiui, JAV (rytinėje Didžiosios lygumos dalyje ir Prerijų vartuose), Argentinoje (Nordeste) ir pietryčių Brazilijoje.

Nigerijoje, vienintelėje Afrikos šalyje, patekusioje į dešimtuką pagal pasėlių plotą, šiuo metu naudojamas pesticidų mišinys išskiria santykinai mažu TAT. Tačiau tai gali pasikeisti net ir visame Afrikos žemyne, nes toliau vystosi industrializuotas žemės ūkis, kuris dažnai priklauso nuo toksiškesnių pesticidų kovai su kenkėjų atsparumu.

Pažymėtina, kad kai kuriose šalyse, kuriose TAT intensyvumas didelis, pavyzdžiui, Brazilijoje, Argentinoje ir JAV, genetiškai modifikuotų (GM) augalų diegimo rodikliai yra aukšti, o tai rodo, kad GM technologijos nebūtinai sumažina TAT ir netgi gali jį padidinti, kaip pirmiausia pastebėta Jungtinėse Valstijose.

TAT augaluose

Didžiausias TAT intensyvumas yra bulvėms (daugiausia dėl mankozebo ir parakvato), cukranendrėms (čia dominuoja cihalotrinas ir diuronas), medvilnei (acetochloras ir imidaklopridas), sojų pupelėms ir kukurūzams (glifosatas ir chlorpirifosas).

Priešingai, TAT intensyvumas yra santykinai mažas javams (išskyrus kukurūzus ir ryžius), vaisiams ir daržovėms, nepaisant to, kad pastarieji yra daug kartų apdorojami insekticidais.

Erdvinis TAT tankis yra didžiausias kukurūzams, javams ir medvilnei, o tai rodo homogeniškesnius ir intensyvesnius pasėlių auginimo modelius, kurie sukuria regionines ekotoksikologines problemas keliančias zonas.

Priešingai, pasėliai, kuriems būdingas didelis TAT intensyvumas, bet mažas erdvinis tankis (pvz., bulvės), atspindi lokalizuotus židinius.

Tokiems pasėliams kaip rapsai, kukurūzai ir medvilnė naudojamas didelis herbicidų kiekis, o tai skatina TAT vandens ir sausumos augaluose.

Pasėlių indėlis į nacionalinį TAT yra neproporcingai didelis, palyginti su jų dirbamos žemės plotu, ypač sojų pupelių (Brazilija), medvilnės (Brazilija, Kinija, Indija, Nigerija), ryžių (Kinija, Indija, Nigerija), saulėgrąžų (Ukraina), vaisių ir daržovių (JAV, Australija) bei kukurūzų ir bulvių (Argentina, Kinija, Ukraina, Rusija, JAV) atveju.

Javai yra išimtis keliose šalyse, įskaitant Indiją, Nigeriją, Ukrainą ir JAV, kur jų TAT indėlis yra mažas, palyginti su jų plotu, panašiai kaip vaisių bei daržovių Brazilijoje ir Kanadoje. Įvairus pesticidų mišinys javuose galėtų suteikti galimybių pakeisti junginius, pasižyminčius didesniu specifiškumu (t. y. mažesniu toksiškumu netiksliniams organizmams), taip sumažinant TAT nepakenkiant augalų apsaugai. Pavyzdžiui, jau pranešta apie pagerėjusį ekologinį efektyvumą JAV javų sistemose. Plačiau žiūrint, šalių ir kultūrų derinių kintamumas atspindi įvairias kultūrų auginimo sistemas ir agronomines sąlygas, kurios suteikia galimybę įvairiais būdais sumažinti nacionalinius ir pasaulinius TAT.

Kas pasieks JT pesticidų tikslą?

Be įsikišimo tik viena Čilė iš 65 šalių, pateikusių tikslius nacionalinius duomenis ir atstovaujančių 79,4 proc. pasaulinio pasėlių ploto, pasieks JT tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų riziką.

Kinija, Japonija ir Venesuela artėja prie tikslo, rodydamos mažėjančias visų rodiklių tendencijas, nors šias tendencijas dar reikia paspartinti. Tailandas, Danija, Ekvadoras ir Gvatemala šiuo metu tolsta nuo tikslo, kadangi šiose šalyse bent vienas rodiklis per pastaruosius 15 metų padvigubėjo. Norėdamos pasiekti minėtą tikslą, jos turi pakeisti sparčiai didėjančias tendencijas, o tam, tikėtina, reikės imtis neatidėliotinų veiksmų.

Visos kitos šalys reikalauja sugrąžinti pesticidų riziką į lygį, buvusį prieš daugiau nei 15 metų. Norint pakeisti tokias ilgalaikes ir įtvirtintas tendencijas, reikia esminių pastangų, įskaitant sistemingą žemės ūkio pertvarką.

Tyrimas rodo, kad norint pasiekti Jungtinių Tautų tikslą, visame pasaulyje reikės imtis esminių veiksmų, apimančių perėjimą prie mažiau toksiškų pesticidų, didesnį ekologinio ūkininkavimo taikymą ir nacionalinių pesticidų naudojimo duomenų teikimą.

Parengė Ričardas Čekutis