Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

Olandai kimba į naujas kultūras – kas šiandien atrodo egzotika, ateityje gali būti pelninga

2024/07/04


Jau gana rimtai olandai svarsto, kada tradicinį lapinių kopūstų troškinį ar žirnių sriubą galės pakeisti olandiškomis sojų pupelėmis ir ryžių rizotu. O štai egzotiškųjų Olandijoje užaugintų pasiflorų vaisių galima nusipirkti jau dabar. Kintant klimatui, atsiranda vis daugiau galimybių auginti ir avokadus, papajas, juoduosius pipirus ar vanilę. Belieka atsakyti į pagrindinį klausimą – ar tai atsiperka?

„Wageningeno Universitetas ir Tyrimai“ (Wageningen University & Research, WUR) su olandų augintojais uoliai aiškinasi galimybes savo žemėse auginti naujų rūšių pasėlius ir egzotiškas kultūras. Šalyje pastebimas didesnis gyventojų susidomėjimas vietine produkcija, o ne importuota iš tolimų užjūrio valstybių. Be to, vis aiškiau suvokiama, kokią įtaką kilmės vietoms daro intensyvus ūkininkavimas. Pavyzdžiui, vienas dažniausiai aptarinėjamų atvejų, kai dėl sojos plotų plėtimo naikinami Pietų Amerikos atogrąžų miškai. Užkliūva ir didelė transporto tarša, importuojant žemės ūkio produktus iš tolimų šalių.

Ar įsišaknys olandiškoji soja?

Taigi ne viena priežastis verčia olandų mokslininkus ir ūkininkus svarstyti, kokias naujas, šalyje paklausias kultūras būtų verta užsiauginti patiems. Vis daugiau dėmesio sulaukia sojos pupelės. Kintant mitybos įpročiams, dalis vartotojų atsisako mėsos ir pieno produktų, juos pakeisdami sojos pupelių gėrimu ar mėsos pakaitalu.

Jau dabar soja apsėjama vis daugiau laukų. Šiai ankštinei kultūrai reikia šilumos ir drėgmės, o Olandijoje temperatūra nėra pakankamai aukšta visus metus, pastebi tyrėjas Ruudas Timmeris. „Kadangi sojos jautrios šalčiui, sėti galima tik gegužės mėnesį. Jei norite subrendusių pupelių, derlių galėsite nuimti tik spalį. Dėl aukštesnės vidutinės pavasario temperatūros Olandijoje sėją galėtume pradėti anksčiau, vadinasi, pupelės turi ilgesnį brendimo laikotarpį“, – detales universiteto portalui dėsto mokslininkas. Jis šiuo metu atlieka ir veislių, kurios klesti ir vėsiame klimate, pavyzdžiui, Šiaurės Vakarų Europoje, tyrimus.

Vis tik bandomieji sojos laukai ir iš jų gaunamas derlius kelia dar vieną, itin rimtą klausimą – net jei klimato sąlygos ar veislės savybės būtų optimalios, ar sojų auginimas Olandijoje būtų pelningas? Tyrinėtojas pastebi, kad palyginti su kitomis kultūromis, pavyzdžiui, bulvėmis, burokėliais ar svogūnais, sojos derlius gana menkas, o finansinė nauda maža.

Derlingumą dar įmanoma padidinti, tačiau tyrėjas nesitiki, kad soja jo šalyje taps viena svarbiausių kultūrų. „Aš matau daugiau galimybių sojos importui iš mus supančių šalių, kur yra daug daugiau žemės. Didžiuliai plotai jau auginami centrinėje Prancūzijoje, šiaurinėje Italijoje, taip pat kai kuriose Dunojaus šalyse, pavyzdžiui, Serbijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje. Vis tik tai arčiau namų nei Šiaurės ar Pietų Amerika“, – sako jis.

Ką žada bandomieji ryžių laukai?

Pastaraisiais metais nuo didžiulės sausros nukentėjo Italijos Po slėnis, kuriame auginami rizotui idealūs ryžiai. Jie mėgstami ir Olandijoje, tagi imta svarstyti, o gal jų užsiauginti savuose laukuose. WUR Augalininkystės sistemos grupei atstovaujančio mokslininko Tomo Schuto nuomone, jei taip nutiks dažniau, ryžių auginimas Europoje turės persikelti į šiaurę, į vietas, kuriose vandens problemų mažiau. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, į šiaurę nuo Alpių, jau keletą metų sėkmingai auginama ryžių veislė ‘Lotto risotto‘.

Kadangi tos vietovės klimatinės sąlygos mažai skiriasi nuo Olandijos klimato, pernai su Leideno universitetu pradėti eksperimentai ir pačioje Olandijoje, netoli Leideno. Pasirinktoje vietovėje vyrauja drėgnas durpinis dirvožemis, labai tinkamas ryžiams auginti.

Tačiau susidurta su didele kliūtimi. Olandijoje yra pažemintas žemės lygis. Dėl to, pasak T. Schuto, kyla problemų: žemės nusėdimas, druskėjimas, sudėtingas vandens valdymas, kylantis jūros lygis ir didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

„Pakeldami žemės lygį ne tik padarome žemę tinkama ryžiams auginti, bet ir ribojame šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei kovojame su klimato kaitos padariniais. Tam reikia didelių intervencijų į vandens sistemą ir žemės naudojimą“, – tvirtina tyrėjas.

Dėl gana vėsios vasaros pabaigos bandymų laukuose ryžių derlius Leidene buvo minimalus. Tačiau tyrėjas nepraranda vilties ir tikisi, kad rizoto ryžių auginimas jo šalyje yra perspektyvus. Jis planuoja tęsti tyrimus, ieškoti tinkamiausios veislės ir būdų, kaip geriausiai organizuoti auginimą.

„Yra ir ekonominių galimybių. Drėgname durpingame dirvožemyje ateityje ryžių auginimas gali būti pelningesnis nei gyvulininkystė, – įsitikinęs T. Schutas. – Dėl to ūkininkams ilgainiui būtų patrauklu keistis. Tačiau „polderių ryžiai“ taps nišiniu produktu. Negalime konkuruoti su kitomis šalimis savikaina ir žemės plotu.“

Tropinės kultūros: įdomu, bet yra neatsakytų klausimų

Kalbant apie naujas, egzotiškas kultūras, olandų sodininkams, regis, sekasi geriau. Štai nepriklausoma šeimos įmonė „Staay Food Group“, užsiimanti šviežių vaisių ir daržovių auginimu bei pardavimu, savo pirkėjams jau siūlo olandiškos pasifloros vaisių. Prieš dvejus metus šiltnamyje pasiflorų augalais buvo apsodintas nedidelis plotelis. Bandymas pavyko, sunoko kokybiški vaisiai, tad naujuoju produktu olandai galės mėgautis iki spalio, kai baigsis sezonas.

„Unikalu, kad pasifloros vaisiai auginami Olandijos žemėje. Olandiškos pasifloros vaisiai pastebimai didesni, saldesni ir sultingesni. Auginant naudojama tik ekologiška pasėlių apsauga“, – portalui „AGF“ pasakojo įmonės atstovas Markas Loojengas.

Šiuo metu stebima, ar olandiška šio vaisiaus versija yra pakankamai paklausi tarp vietos restoranų, ar jo auginimas gali tapti pelningas. Taip pat dar aiškinamasi, ar galima pasifloras auginti ištisus metus, vertinama, kiek bus sunaudojama energijos, koks bus klimato pėdsakas ir pan.

Kadangi tropiniai augalai gali būti auginami uždaroje erdvėje, kur reguliuojama temperatūra, šviesa ir vanduo, šiltnamių meistrams olandams šių kultūrų auginimo subtilybės turėtų būti įkandamos. Auginimą šiltnamiuose tiriantis Filipas van Noortas ragina pasvarstyti ir apie tokių vaisių, kaip avokadų, papajų, juoduosius pipirus ar net vanilės auginimą.

Vis tik ir pats mokslininkas mato ne vieną tokios perspektyvos trūkumą. Pavyzdžiui, juodųjų pipirų auginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nemažai žadantis, tačiau išdžiovinus vaisius – lieka labai menkas svoris. Taigi ši kultūra pelninga tik šviežia, tačiau olandų rinka, pasak mokslininko, dar nėra pasiruošusi šiai stalo naujienai. Kai kur jau auginamos ir papajos, bet pastebima, kad jų paklausa vis dar labai maža.

Panaši situacija ir vanilės atveju. Produktui užauginti reikia mažiausiai trejų metų, bet situacija rinkoje keičiasi gerokai sparčiau.

 

ŪP portalo informacija

Viršelyje: Ryžių auginmo eksperimentas Olandijoje (WUR nuotr.)

Dalintis