2014 m. Lietuvos žemdirbių savivalda pagaliau sulaukė tikro, veiklaus savo atstovo Briuselyje – Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pradėjo dirbti buvęs Ignalinos rajono meras Bronis Ropė (2004– 2009 metais į šį Europarlamento komitetą užsirašęs verslininkas Gintaras Didžiokas buvo beveik nepastebimas). Šiemet Lietuvos ūkininkams nusišypsojo dar didesnė sėkmė – jų lyderiai ne tik patarimais, bet ir tiesiogiai galės lemti šalies agrarinės politikos kryptį, nes faktiškai visa Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovybė (pirmininkas Andriejus Stančikas, vicepirmininkas Bronius Markauskas), Kaimo bendruomenių sąjungos lyderė Guoda Burokienė daugiamandatėje apygardoje iškovojo Seimo narių mandatus. Ar jie turėtų atsisakyti dabartinių postų (ŽŪR pirmininko kadencija pagal Rūmų statutą baigiasi tik 2018 m. vasario 28 d.), kai prisieks Seime? Gal atvirkščiai – suderinę abejas pareigas neatitrūktų nuo agrarinių reikalų ir padėtų Seimui geriau suvokti tikrąją Lietuvos kaimo, agroverslo būklę? Panaši kolizija buvo kilusi 2004-aisiais, į Seimą išrinkus tuometį ŽŪR vadovą Joną Ramoną, kuris neskubėjo išsikraustyti iš Rūmų, bet pasiėmė „tikslinių atostogų“ net iki 2008 m. gruodžio „Seimo nario pareigoms atlikti“. Ką apie tai kalba Lietuvos įstatymai? Ar ŽŪR pirmininko alga gali būti laikoma teisėtu papildomu „atlyginimu už kūrybinę veiklą“, kurią vienintelę Seimo nariams leidžia Konstitucija?
ŽŪR pirmininkas Andriejus STANČIKAS: „Daug svarstyti nėra ko. Kai naujasis Seimas susirinks į pirmąjį posėdį, pagal Lietuvos įstatymus tegalėsiu būti parlamentaras ir Seimo komitetų, komisijų narys. Neeilinį Rūmų suvažiavimą nesunku sušaukti. Naują ŽŪR vadovybę ilgai netruktų išrinkti. Rūmų statutas nuodugniai aprašo visą procedūrą. Bet vis dėlto rengiant agrarinius įstatymus norėtųsi jausti žemės ūkio, kaimo pulsą, parlamente tvirtai atstovauti 49-ioms ŽŪR organizacijoms ir visiems kaimo gyventojams. To man palinkėjo ir ŽŪR taryba. Noriu priminti, kad esu ir žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas. Visuomeninis, negaunantis algos. Šios pareigos netrukdo man jau pusantros kadencijos vadovauti Žemės ūkio rūmams.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas TALMANTAS: „Seimo nariui neišeitų sėdėti ant dviejų kėdžių. Lietuvos rinkėjai A. Stančiką ir B. Markauską nori matyti kitoje vietoje. Nemanau, kad jie imtų elgtis kaip J. Ramonas, kuris, tapęs parlamentaru, neatsisakė Rūmų pirmininko posto, bet išėjo „neapmokamų atostogų Seimo nario pareigoms atlikti“, suradęs tuomečio Darbo kodekso teisinę spragą. Kas po tokio poelgio beprisimena J. Ramoną, kur jis dabar? A. Stančikas – kultūringas ir padorus žmogus, todėl, tikiuosi, nedelsdamas pasiūlys Rūmų tarybai sušaukti ŽŪR suvažiavimą, kuris išrinktų naują Žemės ūkio rūmų vadovybę. Lietuvos ūkininkų sąjunga tikrai galvotų apie savo kandidatą į ŽŪR pirmininko postą .“
ŽŪR vicepirmininkas Bronius MARKAUSKAS: „Man Seimo rinkimai dar nepasibaigę (B. Markauskas pateko į antrąjį ratą Gargždų 31-ojoje vienmandatėje apygardoje – red. past.), tad nebuvo nei galimybių, nei laiko tuo klausimu pasikonsultuoti su teisininkais. Teks mums visiems pagalvoti, kaip pasielgti, kad įstatymų nepažeistume ir žemdirbių savivaldai nebūtų pakenkta. Tikriausiai Žemės ūkio rūmų pirmininkas, gaunantis už šias pareigas algą (pernai – 1 715 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius – red. past.), negalėtų būti drauge ir Seimo narys (kurio darbo užmokestis – 2531, 70 Eur – red. past.). Užtenka mums ir J. Ramono istorijos. Aš esu visuomeninis vicepirmininkas, atlyginimo negaunu. Vadovauju ŽŪR Nacionaliniam pienininkystės komitetui. Man už tai mokamas eksperto honoraras pagal projektų finansavimo sutartį. Pagal ŽŪR statutą viskas aišku – Rūmų pirmininkas ir vicepirmininkai pareigas eina tol, kol į jų vietas išrenkami kiti. Bet neramu, kas tai bus. Blogai, jeigu prasidėtų naujos ŽŪR vadovybės konfrontacija su šalies valdžia, kaip pasitaikydavo anksčiau. Prisipažįstu, ir pats, kai vadovavau Žemės ūkio rūmams, sakydavau, kad Rūmai turi būti opozicija Vyriausybei. Bet dabar man, ūkininkui ir būsimajam parlamentarui, labai norėtųsi, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas, Žemės ūkio ministerija ir Rūmai dirbtų sutartinai.“
Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita MEŠKIENĖ: „Šis svarstymas būtų teisinė konsultacija, o departamentas tokiomis temomis piliečių nekonsultuoja.“
Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras RAGAUSKAS: „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nariui teleidžiama būti premjeru ar ministru. Į kitas renkamas ar skiriamas pareigas jis negali pretenduoti. Žinoma, skeptikai galėtų paklausti, kodėl partijų pirmininkams leidžiama kandidatuoti į Seimą. Juk tai irgi renkami asmenys. Bet tokia partinės politinės sistemos tradicija. Net jeigu ŽŪR pirmininkas išeitų „ilgalaikių atostogų“, neimtų darbo užmokesčio, vis viena jo, Rūmų vadovo, statusas nekinta. Ar galėtų toks parlamentaras išlikti nešališkas, vienodai rūpintis ne tik žemės ūkio, bet ir miesto reikalais? Seimas turėtų atstovauti visai pilietinei tautai, visiems socialiniams sluoksniams. Nors akivaizdu, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai tikrai nerūpi ir neįdomūs liberalų rinkėjai.“
Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys dr. Algis GAIŽUTIS: „Rūmų suvažiavimas naują ŽŪR pirmininką ir vicepirmininkus turi išrinkti kuo geičiau. Juk ir pirmasis A. Stančiko pavaduotojas Sigitas Dimaitis dabar tik nominalus ŽŪR vicepirmininkas, nes Rūmų taryba jį paskyrė nuolatiniu ŽŪR administracijos direktoriumi. Nemanau, kad žemdirbių mėgstamas A. Stančikas pasuktų J. Ramono keliu – beveik pusę metų stengtųsi išlaikyti dar ir senąjį postą (2004 m. lapkričio 15 d. Seime prisiekęs J. Ramonas ŽŪR pirmininko pareigų atsisakė tik 2005 m. vasario 14 d., kai Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruotas siūlymas panaikinti J. Ramono mandatą – red. past.). Tiesa, Seimo Etikos ir procedūrų komisija dabar pro pirštus žiūri į panašius atvejus. Žinomas politikos veikėjas Bronius Bradauskas, jau ketvirtą kadenciją sėdėdamas Seime, 2013 m. balandžio 10 d. buvo išrinktas galingos „medžiotojų partijos“ vadovu – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku. Kaip tik tada, kai Seimas rengėsi patvirtinti Medžioklės įstatymo pataisas. O juk Seimo statutas įpareigoja parlamentarą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, draudžia mandatą naudoti ne pagal paskirtį, tai yra ne tautos, valstybės ir rinkėjų labui.“
Parengė „ŪP“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS