Aludarystei ateina sunkūs laikai: pajus ir alaus mėgėjai

Apyniams darosi per karšta

Alus yra trečias pasaulyje dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens ir arbatos. Tad labiausiai dėl pynių trūkumo sunerimo vadinamojo kraftinio alaus gamintojai. Šiam alui be apynių naudojamas tik natūralus salyklas, jis dažnai būna nefiltruojamas ir nepasterizuotas, todėl pasižymi įdomesniu, sodresniu skoniu ir paprastai gaminamas mažesnėse alaus daryklose.

Pastaraisiais metais šio kvapnaus alaus paklausa išaugo. Aukštos kokybės aromatiniai apyniai auginami tik keliuose, palyginti mažuose Argentinos, Australijos, Kinijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Šiaurės Amerikos ir Pietų Afrikos regionuose, kur tinkamas klimatas. Taip pat auginami keliose Europos šalyse: Vokietijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje.

Mokslui, technologijoms ir biologijai skirtoje internetinėje platformoje Phys.org visai rimtai svarstoma, kokios įtakos šiai alaus gamyboje nepakeičiamai kultūrai turės akivaizdžiai šiltėjantis klimatas. Europos Sąjungos klimato tarnybos duomenimis, šiųmetis rugsėjis buvo šilčiausias kada nors užfiksuotas – vidutinė Žemės paviršiaus oro temperatūra pasiekė aukščiausią 16,38 °C tašką. O naujausia ataskaita rodo, kad šiemet maždaug trečdalį dienų vidutinė pasaulinė temperatūra taip pat buvo bent 1,5 °C aukštesnė nei ikipramoninio laikotarpio lygis. Suprantama, ilgainiui tai turės įtakos visiems augalams.

Alaus skonis gaunamas iš kekėse augančių moteriškų apynių žiedų, jų sudėtyje yra karčiųjų rūgščių, eterinių aliejų, polifenolių ir daugelio kitų junginių, kurie verdant sukuria savitą alaus aromatą ir skonį.

Kai kurios iš karčiųjų rūgščių, vadinamų alfa rūgštimis, yra pagrindinis kartaus skonio šaltinis. Be to, jos apsaugo alų nuo gedimo, slopindamos jame augančius mikrobus, ir pagerina putos stabilumą.

Nors alfa rūgštys ima vystytis, kai pradeda formuotis apynio spurgai, 90 proc. jų pagaminama per paskutines dvi savaites prieš derliaus nuėmimą. Kodėl gi būtent paskutinės dienos svarbiausios apynio kokybei?

Alfa rūgšties kiekį įtakoja temperatūra, krituliai ir saulės šviesos trukmė. Didėjant vidutinei paros temperatūrai, rūgščių kiekis spurguose mažėja, ir kuo daugiau kritulių, tuo didesnė alfa rūgšties gamyba.

Tai reiškia, kad aukštesnė vasaros temperatūra kartu su sausra ir nereguliariais krituliais mažina augalų gyvybingumą, todėl sumažėja derlius ir sumažėja alfa rūgščių. Be to, norint išauginti aukštos kokybės apynius, po vasaros saulėgrįžos trumpėjant šviesiajam paros laikotarpiui, turi išsivystyti spurgai. Jei augalai žydi per anksti dėl šiltesnės temperatūros, dienos šviesos ilgis gali būti netinkamas alfa rūgščių gamybai.

Ateities prognozės

Keletą aktualių ir įdomių tyrimo detalių mokslininkai pateikia portale Nature.com. Jie palygino alfa rūgščių kiekį ir spurgų išsivystymą su aplinkosaugininkų duomenimis iš Vokietijos, Čekijos ir Slovėnijos 1971–1994 m. ir 1995–2018 m., ir pabandė prognozuoti ateities tendencijas iki 2050 m.

Viršutiniame kairiajame žemėlapyje pavaizduotos 5 vietovės: 3 pagrindinės apynių auginimo vietos Vokietijoje: Spaltas ir Halertau (Bavarijos regione) bei Tetnangas (Švabijos regione), taip pat Žatecas (šiaurės vakarų Čekijoje) ir Celė (Slovėnijoje). Viršutiniame dešiniajame žemėlapyje nurodoma apytikslė pagrindinių apynių auginimo vietovių Vokietijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje vieta bei pripažinti apynių auginimo administraciniai regionai likusiose šalyse. Žemėlapyje taip pat pateikiamos analizėje naudotų 59 meteorologinių stočių vietos. Taškelių spalva reaguoja į apynių plotą, o ruda juosta – į optimalią apynių auginimo zoną.

Kadangi aukštos kokybės aromatiniai apyniai auginami tik santykinai mažuose regionuose, kuriuose yra tinkamos aplinkos sąlygos, kyla rimta rizika, kad didelę produkcijos dalį paveiks individualios karščio bangos arba ekstremalios sausros.

Duomenys rodo, kad 1971 iki 2018 m. vidutinė temperatūra pakilo 1,4 °C, o kritulių iškrito 24 mm. Dėl kylančios temperatūros per šį laikotarpį apynių auginimo sezonas pajudėjo 13 dienų į priekį, o vidutinis spurgų vystymasis dabar vyksta 13–31 diena anksčiau, priklausomai nuo vietos. Dėl to kritinis nokimo laikotarpis, kai vystosi alfa rūgštys, perėjo į šiltesnę sezono dalį, todėl vidutinis alfa rūgščių kiekis apynių spurguose sumažėjo.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 m. išeiga sumažės 4–18 proc., o alfa rūgščių kiekis – 20–31 proc. suprantama, tai reiškia, kad bus apynių kiekis ir kokybės gerokai kris ir kraftinio alaus gamintojai bei vartotojai susidurs su rimtu iššūkių.

Tikimasi, kad vilties yra

Tyrimą atlikę mokslininkai turi siūlo ir keletą sprendimų, kuriuos galbūt jau anksčiau yra pritaikę kai kurie apynių augintojai. Pagelbėti turėtų apynių sodų perkėlimas į slėnius, kur aukštesnis vandens lygis, arba drėkinimo sistemų įrengimas. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pasėlių eilių orientacijos keitimas ir drėkinimo derinimas su vandenį tausojančia dirvožemio tvarkymo praktika pasirodė esąs veiksmingas vynuogininkystės priemonėje. Manoma, kad šis būdas galėtų pagelbėti ir apynių augintojams.

„Svarbu, kad apynių augalų generacinė fazė įvyktų tik atitinkamu fotoperiodu, kai saulės šviesos periodas trumpėja. Tai galima pasiekti augimo inhibitoriais lėtinant augalų augimą arba statant apsaugines šešėliavimo struktūras“, – rašo Nature.com. Bet tai brangesni sprendimo būdai.

Pigiau ir paprasčiau būtų dirvą išlaikyti drėgnesnę mažiau ją įdirbant, pakeičiant tręšimo būdą, žemės paviršių mulčiuojant žievės drožlėmis ar kitokiu mulčiu, rašo Phys.org.

Siūloma, sprendimų ieškoti ir selekcininkams – šiltėjančiam klimatui atsparios ir daug alfa rūgščių gaminančios naujos apynių veislės palengvintų apynių augintojų darbą ir galbūt mažiau tuštintų kraftinio alaus mėgėjų pinigines.

ŪP portalo informacija

Natura.com vaizdinė medžiaga ir Kęstučio OBELEVIČIAUS nuotr.