Ar įmanoma 1 proc. padidinti Lietuvos miškų plotą?

VMU generalinis direktorius Valdas KAUBRĖ:

„VMU jau daugelį metų ne tik atkuria miškų plotus, kuriuose buvo vykdyti kirtimai, bet ir deda dideles pastangas, kad kuo daugiau žemės ūkiui netinkamų plotų būtų apsodinami mišku, ir taip didina Lietuvos miškingumą.

Aktyviai bendradarbiaujame su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), siekdami įvertinti visus laisvus valstybinio žemės fondo plotus, kuriuose galima įveisti mišką. Mūsų tikslas – kad šie plotai būtų kuo greičiau perduoti urėdijai ir juose galėtume įveisti naujus miškų plotus.

Reaguodami į Vyriausybės programą, matome, kad siekis yra reikšmingai padidinti Lietuvos miškingumą. Tam urėdija yra pasirengusi – planuojame išauginti daugiau sodmenų, kad galėtume nedelsiant apsodinti visus laisvus ir tinkamus plotus, kai tik jie bus perduoti mūsų žinion. Miškus sodiname tiek laisvoje valstybinėje žemėje, tiek aktyviai ieškome galimybių įsigyti privačių asmenų sklypus, kurie nenaudojami žemės ūkio veiklai ir sėkmingai gali būti paversti miškais.

Lietuvos miškingumas šių metų pradžioje sudarė 33,9 proc. šalies teritorijos, per 2022–2024 m. jis padidėjo 0,1 proc. Siekiant padidinti šalies miškingumą 0,1 proc., būtina šalies miškų plotus padidinti daugiau kaip 6,5 tūkst. ha, neverčiant miško kitomis naudmenomis. Statistika rodo, kad prieš dešimtmetį buvo pasiektas įveisiamų miškų plotų pikas, tačiau pastaruoju metu naujai įveisiamų miškų apimtys mažėja dėl mažėjančio tinkamų plotų skaičiaus.

Kasmet VMU perduotuose laisvos valstybinės žemės sklypuose būna nedaug teritorijų, tinkamų miškui veisti. Šiemet iš 2 473 ha LR Vyriausybės 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai“ žemės plotų, tinkamų miškui veisti, yra tik 22,8 ha.

Vis dėlto tikime, kad, atlikus teisinio reguliavimo pakeitimus ir sudarant palankesnes sąlygas miškui veisti, galėsime reikšmingai prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo – nuosekliai didinti miškų plotą ir užtikrinti šalies miškingumo augimą.“

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas dr. Algis GAIŽUTIS:

„Tai, kad naujasis aplinkos ministras siūlo didinti šalies miškingumą, vertinu teigiamai. Bet juk toks siekis jau ne kartą užfiksuotas ir aukščiausiu lygiu – Seime – priimtuose dokumentuose. Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Seimo patvirtintoje 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu, šalies miškingumą numatoma padidinti iki 35 proc., t. y. ateityje reikėtų įveisti 89 tūkst. ha naujų miškų. Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (iki 2030 m.) numatoma kasmet įveisti po 8 tūkst. ha miškų, t. y. iš viso 80 tūkst. ha naujų miškų. Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu patvirtintose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptyse ir teritorijos naudojimo funkciniuose prioritetuose šalies miškingumą numatoma padidinti iki 38 proc., t. y. ateityje reikėtų įveisti 284 tūkst. ha naujų miškų. 2024 m. birželį Seime priimtoje rezoliucijoje „Dėl miškų politikos“ numatyta padidinti miškingumą iki 40 proc. ilgalaikėje perspektyvoje iki 2050 m., užtikrinant, kad miškingumas būtų didinamas ten, kur miškų labiausiai reikia.

Todėl tikriausiai be valstybinės žemės, kurios nėra tiek daug, miškų plėtrai prireiks ir privačios žemės. Norint padaryti žymesnį indėlį į miškų ploto plėtrą, reikėtų kalbėtis su žemės savininkais ir ūkininkais, naudojančiais tas žemes, kad jie įvertintų savo turimas naudmenas, kurie plotai labiau tinkami žemdirbystei, o kurie – miškams arba agromiškininkystei. Dabar nepatrauklu investuoti į miškų ploto didinimą, nes, įveisus mišką, iškart atsiranda dideli žemės naudojimo apribojimai, krenta žemės vertė. Taip neturėtų būti. Įveisusiems mišką, pagal įstatymus ir nustatytą tvarką tą žemę tenka naudoti tik miškininkystei ir niekam daugiau. Turėtų būti kompleksiškai naudojama, nes žmonių poreikiai įvairūs. Neleidžiama ūkininkams net kažkokios gyvulių pastogės pastatyti, perdėti draudimai atgraso žmones nuo miškų veisimo.

Miškų plotai ateityje tikriausiai po truputį didės, bet didesnių pokyčių artimiausiu metu nebus, nes žemes turime išnaudoti įvairioms paskirtims – grūdininkystei ir daržininkystei, o pievos ir ganyklos irgi reikalingos, jeigu norime plėtoti gyvulininkystę. Dabar net mūsų aplinkosaugininkai inicijuoja europinius projektus, kad būtų galima ganyti gyvulius tose vietose, kurių ūkininkai atsisakė dėl sudėtingesnių sąlygų gyvulininkystės veiklai.

Toks aplinkos ministro užmojis jau šiandien yra įgyvendintas, jeigu pradėtume skaičiuoti miškingumą ne pagal Lietuvos, bet pagal ES taisykles. Pagal pastarąsias dabar turime ne 33,9 proc., o jau 35 proc. miškingumą, nes Lietuvoje, skaičiuojant miškų plotus, įtraukiami ir vandens telkiniai, o ES – ne. ES viešoji statistika jau dabar Lietuvoje skelbia 35 proc. miškingumą.

Jeigu ir toliau skaičiuosime pagal lietuviškas taisykles, įgyvendinant šitą ministro nemažą iššūkį reikėtų per metus įveisti ne 300 ar 500 ha miško, bet po keletą tūkst. ha. Tokie siekiai turėtų derėti tarpusavyje, kad būtų ne tik noras, bet ir galimybės. Pvz., Danijos miškininkai šiemet užkasė arba sumetė į kompostą milijonus medelynuose užaugintų sodinukų, kadangi neatsirado tiek daug norinčių įveisti naujų miškų. Dabar mūsų VMU medelynai aprūpina norinčius sodmenimis, nors ir ne visiškai, kai kurių medelių veislių trūksta. Sodmenų reikėtų išauginti tiek, kad jų užtektų tokiems iššūkiams įgyvendinti ir kad nereikėtų didelių jų kiekių išmesti, kaip atsitiko Danijoje. Be to, turi būti skatinamas ir natūralus miškų atsikūrimas arba apžėlimas, tada gamta sudėlioja savas rūšis, kurios tinka toje vietovėje.“

Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės patarėja Zita BITVINSKAITĖ:

„Ne kartą rašėme Seimo Aplinkos apsaugos komitetui (AAK) dėl problemų, kurios trukdo pasiekti tuos 35 proc. Labai konkrečiai ir oficialiai išvardijome priežastis, kurių pagrindinė tokia: žemės savininkų niekas neprivers įveisti mišką, jie daugiau jį naudoja, nei sodina. Džiaugiuosi dėl tų, kurie sodina, bandau jiems padėti, bet kartais iškyla visokių biurokratinių kliūčių, stengiuosi jas panaikinti. Norint pasiekti Lietuvoje 35 proc. miškingumą, reikėtų apželdinti dar 75 tūkst. ha naujų miškų, tai tikrai nemažas plotas.

Matau vienintelę perspektyvą – valstybinę žemę, bet ji daugeliu atveju yra išnuomota. Dabar, kai keičia žemės reformos žemėtvarkos projektus, formuoja naujus žemės sklypus, Žemės reformos įstatyme nustatytas eiliškumas, kaip tuos sklypus formuoti, kokia eile, tai toje eilėje visiškai nėra VMU. Yra išvardyta turbūt 12 atvejų, kaip ta eilė sudaroma. Pirmoje vietoje – pretendentai, toliau – netgi valstybinės žemės nuomotojai, o VMU nėra. Pavasarį pateikiau siūlymą Seimo AAK, kad VMU būtų pastatyta į šitą eilę, kad ji galėtų nors tikėtis tos žemės, nes dabar, kai yra šitokia eilė, o VMU joje neįrašyta, savaime suprantama, kad turi imti tik tai, kas urėdijai lieka. Po tokių dalybų praktiškai VMU nelabai kas ir belieka – tik kažkokie pavieniai sklypeliai. Per metus VMU gauna, geriausiu atveju, 150 ha žemės, kurioje galėtų įveisti mišką. O kaip minėjau, naujų miškų turi atsirasti 75 tūkst. ha.

VMU įvairius pakampius jau yra apsodinusi ir negali judėti į priekį, nes Lietuvoje ne tik atsiranda naujų miškų, bet ir kasmet nemažai numiškinama miškingų plotų. Tai padaro kariniai poligonai, infrastruktūros objektai – jie pasiglemžia tikrai nemažus miškų plotus. Šitą informaciją žino ir Seimo AAK, ir aplinkos ministras. Pavasarį imtasi keisti visokius įstatymus, teisės aktus, nes naujas AAK pirmininkas Linas Jonauskas ėmėsi spręsti problemas, ieškoti tų priežasčių, ką daryti, kad tų miškų padaugėtų. Tuo pagrindu ir rengiau pažymas. Tada viename posėdyje NŽT paskelbė labai įdomų faktą: „NŽT 2025 m. kovo 21 d. pateikė erdvinius valstybinės žemės duomenis, jog yra 104 048 ha rezervas didinti šalies miškingumą, kurių VMU neima formuojant žemėtvarkos projektą.“ Tai reiškia, kad kai būna rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas miškui įveisti, VMU atsisako imti tą žemę. Tada ir AM, ir pati VMU atliko to rezervo žemės plotų analizę ir iš pateiktų duomenų atrinko valstybinės žemės plotus, kurie tinkami įveisti naujus miškus. Tinkami plotai yra tokie, kai nėra saugomų teritorijų, kur mišką veisti draudžiama, nėra infrastruktūros objektų, kurių negalima apželdinti mišku dėl medžių neigiamo poveikio, kur neįmanoma privažiuoti automobiliu ir nebus galima prižiūrėti tokių miškų.

Iš tų 104 048 ha rado tinkamų įveisti naujus miškus tik 7 200 ha. Šiuos atrinktus plotus VMU centrinė valdžia pateikė savo regioniniams padaliniams, kurių specialistai nuvyko į vietą ir įvertino, kokį plotą iš tikrųjų galima apsodinti mišku. Tai iš tų 7 200 ha rado tik 5 891 ha. Ir š. m. birželio 23 d. pateikė informaciją NŽT, kad tuos 5 891 ha galima tvarkyti, t. y. reikės apmatuoti kadastriniais matavimais, parengti Vyriausybės nutarimą ir perduoti patikėjimo teise VMU, kadangi ji miško negali bet kur sodinti, tik jos valdomoje žemėje. Toliau VMU organizavo dar kelis tarpinstitucinius pasitarimus, derinant žemės sklypų formavimo ir perdavimo procedūrą, kaip dabar tuos 5 891 ha iš tų menamų 104 048 ha būtų galima įsiforminti, pagal įstatymus pasiimti patikėjimo teise ir galų gale ten sodinti mišką.

Rugpjūčio 14 d. NŽT pateikė atnaujintus erdvinius laisvos valstybinės žemės fondo sklypo duomenis ir dar kartą gavusi informaciją, kad tie 5 891 ha tinka miško sodinimui, vėl iš naujo pradėjo nagrinėti, kurie plotai galimai tiktų perleidimui patikėjimo teise. Atlikus pirminę analizę, paaiškėjo, kad juos reikia vėl iš naujo vertinti. Viskas gražu, kai yra ant popieriaus, ant ekrano išdėliota, bet tik kol pradedama analizuoti, ne iš tikro ten likę tik visokie kampukai, neprivažiuojami, kartais mažyčiai gabaliukai ir t. t. Dar miškininkai skundžiasi, kad pas mus Lietuvoje labai neracionaliai buvo dėstomi žemės sklypai – yra visokių siaurų gabaliukų, kuriuose tik teoriškai galima pasodinti mišką. Mat nuo kaimyno reikia palikti 15 m, nuo kito kaimyno taip pat reikia palikti, nes jis nesutiks, kad prie jo pasėlių būtų pasodinti medžiai, kurie trukdys augti jo žemės ūkio kultūroms. Kai atmetama iš vienos pusės 15 m, iš kitos pusės 15 m, tai lieka galimybė pasodinti tik dvi eiles naujojo miško sodmenų.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.