Ūkininkai teigia, kad bitės yra svarbi žemės ūkio ekosistemos dalis, atsakingas augintojas neturi jokio intereso joms kenkti, sveika aplinka, stiprūs pasėliai ir gyvybinga bitininkystė yra bendras interesas. Tačiau tuo pačiu metu ūkininkų organizacijų atstovai susitikimų su bitininkais ir atsakingomis institucijomis metu nuolat kartoja, kad daugiau kaip dešimt metų veikianti purškimų registravimo ir bitininkų informavimo sistema nesaugo bičių, o tik didina ūkininkams administracinę naštą, trukdo jiems dirbti, todėl reikalaujama jos panaikinimo. Šis reikalavimas yra kardinali oponuojančių pusių – ūkininkų ir bitininkų – nesutarimo priežastis. Ilgalaikė praktika rodo, kad pranešimų apie numatomus purškimus sistema yra pasiteisinusi, prevenciškai veikia ūkininkus, palengvina bitininkų darbą apsaugant bites. Ši sistema įgyvendina 2009/128/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria siekiama mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai dėl pesticidų naudojimo. Tai – privaloma prevencinė priemonė, skirta didesniam skaidrumui ir rizikos valdymui. Bitininkų informavimas leidžia įvertinti situaciją, dokumentuoja faktą, sustabdo neatsakingus sprendimus, apsaugo ne tik bites, bet ir laukinius vabzdžius bei aplinką.
Pasak ūkininkų, dabartinis modelis reikalauja iš anksto registruoti planuojamus žydinčių augalų purškimus per sistemą, tai jiems kelia problemų, nes purškimo laikas priklauso nuo oro, vėjo, lietaus, temperatūros, augalo būklės ir kenkėjų plitimo. Ūkininku teigimu, kartais tinkamas darbų langas trunka vos kelias valandas. Norime priminti, kad pasikeitus teisės aktams, purškimų atlikimo terminas vietoje buvusių 2 parų pailgintas iki dviejų savaičių. Bitininkų prašymui grąžinti buvusį 2–3 parų informavimo apie purškimus nebuvo pritarta.
Diskusijų metu tenka išgirsti oponentų teiginius, kad bitininkai naudojasi ūkininkų sukuriamais darbo vaisiais – žydinčių laukų nektaru, tad jie norėtų spręsti, leisti ar neleisti statyti avilius prie pasėlių. Klausantis tokių argumentų susidaro įspūdis, kad bitės yra nepageidaujamos. Bitės nėra valdomos ir jų veikla nepriklauso nuo žmogaus sprendimų, jos laisvai skrenda 2–5 km spinduliu. Bitininkas negali nurodyti, kur konkrečiai jos rinks nektarą. Be to, bičių apdulkinimas padidina derlių 10–40 %, priklausomai nuo augalų rūšies. Vienos bičių šeimos sukurta vertė ūkininkui per sezoną – 400–600 Eur. Taigi, tai – abipusės naudos pavyzdys, o ne vienpusis pelnymasis.
Susitikimų metu ne kartą teko išgirsti iš ūkininkų, kad mūsų šalyje bičių yra per daug, jos atima maistą iš laukinių apdulkintojų ir naikina biologinę įvairovę. Šis teiginys nėra pagrįstas nei Lietuvos statistiniais duomenimis, nei moksliniais tyrimais – bitininkystės intensyvumas mūsų šalyje yra vidutinis, o laukinių apdulkintojų populiacijoms kenkia visai kiti veiksniai. 2022 m. Lietuvoje buvo 216 511 bičių šeimų, 2025 m. jų sumažėjo iki 189 165. Lietuvos teritorija – apie 65 300 km². Tai reiškia apytiksliai 2,9 bičių šeimos / km², tačiau tik skaičiuojant tolygų pasiskirstymą. Vidutinis ES tankumas – 3–5 šeimos / km² (Europos Komisijos bitininkystės ataskaita, 2021 m.). Laukinių apdulkintojų populiacijas mažina ne bitės, o pesticidai ir monokultūros.
Sutinkame su nuomone, kad valstybės institucijos turi atsakingiau prižiūrėti, kaip laikomasi purškimų tvarkos, bičių žuvimo atvejais aktyviau ieškoti kaltininkų, atlikti reikiamus tyrimus.
Pritariame, kad bitininkai taip pat turi pareigų – laikytis bičių šeimų priežiūros, deklaravimo ir pervežimo tvarkos. Jeigu pasitaiko atvejų, kad bitininkas pastato avilius su bitėmis ne savo žemėje nesusitaręs, ūkininkas gali kreiptis į atsakingas tarnybas. Savo ruoštu mūsų organizacija nuolat informuoja bitininkus apie būtinybę laikytis reikalavimų. Bičių priežiūra dėl užkrečiamų ligų ir varroa erkių paplitimo Lietuvoje yra gerai sprendžiama, žiemojimo rodikliai vieni iš geresnių Europos Sąjungoje.
Bitininkų bendruomenė visada stengiasi išlaikyti gerus santykius su ūkininkais, tartis ir gauti betarpišką informaciją tiesiai iš jų, tik nepavykus kreipiamasi pagalbos į atsakingas institucijas.
Lietuvos bitininkų sąjunga