Ar išgelbės žemdirbius CBAM mokesčio atidėjimas?

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus VOROBJOVAS:

„ŽŪM atstovauja Lietuvos žemdirbiams ir nepalaiko CBAM mokesčio. Reikia turėti bendrą valstybės poziciją, bet šioje pozicijoje mes kaip ir vieni. Yra ir kitos institucijos, kitos ministerijos, kurios galėtų suformuoti bendrą požiūrį ir tada būtų galima bandyti kažką nuveikti. Man sudėtinga kalbėti už visą Lietuvą, ar tai išgelbės, ar ne. Tai yra pačios Europos Sąjungos (ES) sugalvotas veiksnys gelbėti Europą. Pasidomėjus išsamiau, matyti, kad šis pasiūlymas atkeliavo iš ES. Bronis Ropė, praėjusią kadenciją dirbęs Europos Parlamente, yra gyvas liudininkas, kaip tuomet ten buvo balsuota už CBAM mokestį.

Iš esmės dabar mes esame sudėtingoje situacijoje. B. Ropė žino, kam tie pinigai, surinkti už mokestį, atiteks, jog dalis jų grįš į Lietuvos biudžetą. Bet, kiek žinau, niekada surinktos lėšos nebūna atiduodamos „vienas prie vieno“ – neatiduoda tiek, kiek paėmė. Tuos 30 proc. surinktų CBAM mokesčių Lietuva galėtų grąžinti žemės ūkio sektoriui ir taip būtų sumažintos žemdirbių netektys. Bet neaišku, kur „įkris“ tie pinigai – ar Finansų ministerijai, ar ŽŪM, koks bus jų atgalinis kelias. Mes, ŽŪM, visada atiduodame žemdirbiams, bet jei pinigai atitektų kitai ministerijai, tada mes dar juos kažkaip turėtume atgauti. Tas procesas gali būti įvairialypis.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„ŽŪM nuolat pasisakė dėl CBAM mokesčio taikymo azoto trąšoms atidėjimo, nors tuo pačiu metu kitos ministerijos laikėsi kitos nuomonės. Dabar geroji naujiena, kad praėjusį penktadienį LŪS delegacija apsilankė pas premjerę Ingą Ruginienę. Ji pagarsino politinį sprendimą, jog Lietuva diskusijoje dėl CBAM mokesčio ES lygyje palaikys nuomonę, kad mokestis būtų sustabdytas. Būtent dėl CBAM mokesčio sustabdymo ta dalimi, kuri apima azoto trąšas.

Jeigu giliau „kasantis“, yra toks dalykas, kaip to mokesčio taikymo reglamentas, kuris įsigaliojo gruodžio 19 d. O dabar atsirado pasiūlymas, berods, iš Prancūzijos, jautriausiems produktams netaikyti CBAM mokesčio. Tame sąraše būtent ir atsidurtų azoto trąšos. Šitai iniciatyvai ir diskusijai ES lygiu Lietuva kaip jau ir turi savo poziciją – sustabdyti mokesčio taikymą.

Net jeigu taip atsitiktų, kad ES po diskusijų priimtų tokį sprendimą, kiltų įvairių neaiškumų. Ūkininkai, kurie po sausio 1 d. pirko faktiškai jau pabrangusias trąšas, importuotojams avansu mokėjo ir CBAM mokestį, gal net su didelėmis magaryčiomis. Kaip tokiu atveju dabar reikėtų kompensuoti sumokėtus mokesčius? Realybė ta, jog mokesčio taikymas prasidėjo nuo sausio 1-osios, bet paskaičiavimo, kaip formulėje turėtų būti skaičiuojami kintami dydžiai, nėra ir diskusijos apie tai tebevyksta iki šiol. Tokiu atveju atsitiko taip, kad importuotojai, bijodami apsigauti, ūkininkams skaičiuoja mokėtiną didesnį mokestį, nei mokės patys importuotojai. Šie pagal dabartinę tvarką mokestį, surinktą per šiuos metus, paskaičiavę pagal kintamųjų vertes formulėje, sumokės tik kitų metų, 2027-ųjų, vasarį. Todėl ūkininkai jau po sausio 1 d. pirko pabrangusias trąšas, į kurių kainą importuotojas įskaičiavo CBAM mokestį, o kadangi įskaičiuoti tikslaus skaičiaus negalėjo, tai padarė jį su didelėmis atsargomis – neduok Dieve, jie bus paėmę iš ūkininkų mažiau, nei faktiškai turės sumokėti kitais metais. Jie taip pardavinės trąšas ir rinks CBAM mokestį visus 2026 m. Tai reiškia, kad mokestinis pabrangimas yra dideli pinigai ir tomis didelėmis sumomis, jeigu pardavė sausio mėn., disponuos ilgiau nei vienus metus. Tai ūkininkams yra visiškai nenormali ir nepriimtina tvarka.

Praėjusių metų, pavyzdžiui, spalio mėnesį, salietros kaina buvo 340 Eur/t, o, pradėjus taikyti CBAM, kaina šovė iki 470 Eur/t. Dabar, aišku, trąšos ir toliau brangsta, o pabrangimo priežastis – jau ne vien tik naujai įvestas mokestis, bet galimai jau gal yra ir karo Irane dedamoji, kai dėl gamtinių dujų brangimo brangsta trąšų gamyba. Jau yra atvejų, kai trąšos kainuoja ir po 500 Eur/t. Ko gero, kitą savaitę jau bus ir daugiau nei po 500 Eur/t. Tai tikra kainų pasiutpolkė, tačiau faktas, kad trąšų kaina padidėjo ne tik dėl CBAM mokesčio, bet ir dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose.

Problema, kad žemdirbiai, nupirkę brangių trąšų, negali pareikalauti, kad trąšų sąskaitoje faktūroje būtų nurodyti visi sumokėti mokesčiai. Kai perkame akcizines prekes, būna nurodytas akcizo dydis, pirkdami bet kokią prekę, matome, koks jos kainoje yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), o kokie trąšų kainoje yra aplinkosauginiai mokesčiai, nematome. Ir tai yra tokios sistemos pagrindinė yda – nežinome, kiek mokame mokesčių, mokame tiek, kiek paprašo gamintojai arba importuotojai.“

LŪS prezidiumo narys, Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas MACIULEVIČIUS:

„ŽŪM nėra numačiusi jokio kompensacinio mechanizmo – išlaidos apmokestinamos, o kompensacijos nėra. Įvairiuose aukščiausiuose lygiuose pasisakoma, kad žemės ūkis yra ne teršėjas, o absorberis. Tad kodėl žemės ūkyje naudojamas trąšas reikia apmokestinti, jei jos vienaip ar kitaip sugeria CO2? Reikia realiai Briuselyje patikslinti visą šį mokestį. Pats pagrindinis argumentas – augdamas augalas absorbuoja CO2 – kuo jis geriau patręštas, tuo giliau įsišaknija, tuo daugiau dujų absorbuoja. Tai visiškai įrodyta. Turėtų būti skirtingų metodologijų lankstumas. Man kyla klausimas – CBAM reikalingas plieno gamybai, kitoms taršioms chemijos pramonėms, bet trąšoms – absurdas. Ir iš tos pačios „Achemos“ neturėtų būti reikalaujama pirkti tokių taršos leidimų. Taip, „Achema“ generuoja taršą, bet po to žemės ūkyje tas CO2 sugeriamas.

Kitas dalykas, jei CBAM mokesčio panaikinti jau neįmanoma, tada galvokime, kaip kompensuosime ūkininkams. Turėtų būti kažkoks kompensacinis mechanizmas. Arba reikėtų mokėti ūkininkui už sugertą CO2 kiekį. Nors tai būtų gal ir komplikuotas variantas. Bet juk galioja pagrindinis principas – mes visi konkuruojame bendrojoje rinkoje ir baisiausia tai, kad amerikiečiai ir net rusai kviečius parduoda toje pačioje biržoje, tomis pačiomis kainomis ir jie yra kur kas konkurencingesni. Ir mūsų šalies gyvulių augintojai tada gyvulius šers ne mūsų išaugintais grūdais, o pirks pašarus iš trečiųjų šalių, nes ten jie bus pigesni. Visiškai nepagalvota apie tokio CBAM mokesčio pasekmes.

Reikia išsamiai vertinti diskusiją ir jau yra labai daug balsų ES, teigiančių, kad mokesčio trąšoms galiojimą reikėtų atidėti, bet iš esmės – geriau jį visai panaikinti. Tai būtų paprasčiausia ir geriausia. Visos skambančios demagogijos, kad bus skatinama pirkti rusiškas trąšas, yra tik demagogijos, nes rusiškas trąšas įvežti į Lietuvą yra uždrausta. Mes jau ir taip vežame trąšas iš Uzbekistano, Egipto, kitų trečiųjų šalių. Problema yra ir rinkos spekuliacijose – dabar visi pardavėjai kaip išprotėję puolė kelti trąšų kainas. Tai visai nelogiška.

Beje, pastaruoju metu tiekėjai nustojo importuoti trąšas, nes nežino, kokio dydžio bus pats CBAM. Vien per sausį eksportas iš trečiųjų šalių į ES sumažėjo 80 proc. Tai yra dirbtinis deficitas. Dabar atsirado spekuliacinė dedamoji vien dėl to, kad nevykusiai buvo įvykdyta reforma. Mes sakėme, kad reikia sukurti skaičiuoklę, kuri būtų skaidri, patys ūkininkai galėtų pasiskaičiuoti, kiek CBAM kainuoja, nes gal pardavėjai juos apgaudinėja. Čia svarbiausia yra skaidrumas. Būtent to žemdirbiams reikia, o dabar sukurta problema lygioje vietoje – dirbtinai sumažinome importą, ir „Achema“ veikia tik puse pajėgumų. Turėsime dirbtinį trąšų deficitą, o tada kainos bus kosminės ir toliau augs.

Nors jau ir taip yra nemažai problemų. Artimuosiuose Rytuose prasidėję kariniai veiksmai dujų kainą iškėlė į aukštumas. Todėl kuo greičiau reikėtų „stabdyti arklius“ su CBAM, atidėti jo galiojimą ir pasiųsti rinkai signalą. Priešingu atveju atsitiks taip, kad apie jokį konkurencingumą Lietuvos ūkininkai negalės net pagalvoti.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys, LŪS vicepirmininkas Martynas PUIDOKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 17 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.