Ar išsaugosime senąsias Lietuvos gyvulių veisles?

Buvęs Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos tarybos pirmininkas, galvijų veisimo programų vadovas ir eksterjerų vertintojas Juozas DARBUTAS:

„Manau, kad reikėjo padidinti išmokas vien todėl, jog buvo prarasta genofondinių kiaulių banda. Reikėjo turėti antrą tokią pat bandą, bet išlaikyti dvi bandas, aišku, kainuoja daugiau.

Išmokos reikalingos dėl to, kad pajamos iš senųjų veislių galvijų yra žymiai mažesnės, pvz., Lietuvos žalieji galvijai (senojo genotipo), Lietuvos šėmieji ir baltnugariai galvijai gali duoti tik apie 6 tūkst. kg pieno per metus. Tai pusantro, o gal ir du kartus mažesni primilžiai nei Lietuvos vidurkis. Šalyje apie 60 tūkst. visų veislių karvių dalyvauja LGGA veisimo programoje, jų produktyvumas praėjusiais metais buvo 10 400 kg pieno. O genofondinės žalosios karvės, kurios laikomos Baisogaloje, duoda tik apie 5 tūkst. kg pieno per metus. Tai beveik perpus mažiau. Todėl tie ūkiai, kurie veisia tokius gyvulius, patiria didžiulių nuostolių.

Joniškio r. Skaistgirio žemės ūkio bendrovėje buvome atsirinkę 130 karvių, bet atsiradęs naujas šeimininkas pasiskaičiavo, kad jam neverta laikyti senojo genotipo žalųjų. Ir tik 20 iš jų buvo išgelbėta – perkelta į Baisogalą, į Gyvulininkystės institutą. Dėl pieno produktyvumo skirtumo bendrovei tikrai nevertėjo laikyti šių karvių, nes dėl jų per metus patiriama apie 2 tūkst. Eur nuostolių. Nedidelių šių karvių bandų pas ūkininkus grynaveisliškumas būna mažesnis, jos turi šiuolaikinių veislių kraujo, todėl produktyvumas didesnis ir nuostoliai mažesni.

Mums lieka arba „nusispjauti“ ir nesaugoti veislių, arba papildomai primokėti. Jeigu reikėtų visiems mokėti, kai būtų laikoma tūkstantis karvių, Lietuvai būtų per didelė našta ir nėra būtinybės tiek daug laikyti, esant tokiomis skatinimo priemonėmis. Bet jei kalbama apie ne daugiau kaip 200 karvių, tai šis priedas valdžiai, sakyčiau, nėra labai didelis. O iš viso Lietuvos žalųjų karvių, už kurias galima gauti išmoką, šalyje yra tik 17. Beje, išmokos bus ne tik už karves, bet ir už telyčias, o jų šiuo metu yra 15. Tad 32 galvijai, už kuriuos šalyje bus išmokėta apie 15–16 tūkst. Eur. Senojo genotipo juodmargių yra šiek tiek daugiau. Bet galvijai turi būti ne tik tos veislės, bet ir grynaveisliai. Gali turėti mažiau nei 25 proc. kitų veislių kraujo. Tai priklauso ir nuo veisimo programos. Jeigu joje nustatyta, kad jos gali turėti ne daugiau kaip 5 proc. svetimų veislių kraujo, tai tokios karvės bei telyčios taip pat gaus išmokas.

Telyčia tikriausiai vertinama kaip pusė sutartinio galvijo (SG), tai jai bus skirta pusė SG išmokos. Tad skaičiuojant tik SG išmokos dydį gali pasirodyti dideli skaičiai, o iš tikrųjų jie bus gerokai mažesni. Perskaičiavus iš vieno sutartinio į fizinį gyvulį, tai tikrai nebus dideli pinigai.

Turime saugoti senąsias Lietuvos veisles. Svarbu, kad išmokos didinamos jau ne pirmą kartą. Kuo didesnė pieno kaina, tuo didesnis pajamų skirtumas tarp dabartinių moderniųjų gyvulių ir senojo genotipo. Šiuo metu pieno supirkimo kainos kritusios, bet reikia manyti, jog tai tęsis neilgai. Kaip naftos kaina ilgai nebūna išaugusi, taip ir pieno kainos tokios negali būti, nes dar labiau sumažėtų pieno ūkių. Visa tai – infliacijos pasekmė, o tai reiškia, kad reikia didesnėmis sumomis kompensuoti ir senųjų gyvulių veislių išsaugojimą.“

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė KISIELIENĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.