Įgyvendinant trejus metus trukusį projektą „Ateities pašaras“, Švedijos mokslininkai ištyrė įvairių rūšių gyvūnų pašarus. Dabar jie pristato savo rezultatus – ir mano, kad jie yra labai daug žadantys.
Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) duomenimis, pašarai be sojos ir žuvų miltų lemia panašų kiaulių ir žuvų augimą. Tai taip pat suteikia keletą ekologinių privalumų.
Tačiau rezultatai skiriasi priklausomai nuo tokiais pašarais šertų gyvūnų rūšies. Be to, tyrėjai mano, kad didesnės tokių pašarų kainos greičiausiai trukdytų platesnei rinkodarai. Vis dėlto manoma, kad tokių pašarų platesnio naudojimo potencialas yra didelis, tačiau norint jį išplėsti, reikia investicijų, ilgalaikių pirkimo įsipareigojimų ir aiškesnių, rizika pagrįstų reglamentų, konstatuoja „Axfoundation“.
„Šiandienos pašarų sistema labai priklauso nuo importuojamų žaliavų ir sunaudoja didžiulius žemės bei jūros išteklių kiekius. Tuo pačiu metu vertingos maistinės medžiagos iš mūsų miškų, jūrų ir maisto pramonės lieka nepakankamai išnaudojamos. Nėra prasmės švaistyti šių išteklių, kai galime juos paversti pašarais, kurie duotų realios naudos aplinkai. Įrodėme, kad tai veikia praktiškai. Dabar įmonės ir politikos formuotojai turi sudaryti sąlygas šiems sprendimams augti“, – sako Madeleine Linins Mörner, „Axfoundation“ ateities maisto programos direktorė.
Grybų baltymai, vabzdžių ir midijų miltai buvo išbandyti kaip sojų ir žuvų miltų pakaitalai. Tyrimai buvo atlikti su žuvimis, kiaulėmis ir paukščiais. Projektui vadovavo „Axfoundation“ ir SLU kartu su 25 verslo partneriais iš visos maisto grandinės.
Tyrimų tikslas – atrasti „ateities gyvūnų pašarus“, kuriuose taip pat būtų naudojamos miškininkystės ir maisto pramonės liekanos bei kiti šalutiniai produktai. Teigiama, kad tai galėtų padėti sumažinti poveikį klimatui, sumažinti žemės naudojimą ir eutrofikaciją.
SLU tyrėjai, be kita ko, išanalizavo žaliavų maistinę vertę ir tyrė, kaip gerai gyvūnai jas gali panaudoti.
Tyrimai, be kita ko, rodo, kad kiaulės grybų baltymus virškina maždaug taip pat, kaip ir sojų bei rapsų miltus. Tyrimuose su vištomis gyvūnai galėjo panaudoti baltymus ir kelias svarbias aminorūgštis iš grybų baltymų bei midijų miltų tokiu pat mastu, kaip ir iš kontrolinio pašaro, teigia mokslininkai.
Be to, 170 dedeklių vištų buvo duodamas lesalas, kuriame buvo dešimt procentų grybų baltymų. Rezultatai rodo, kad vištos išlaikė savo kiaušinių dėjimo lygį ir kiaušinių kokybę.
Viena svarbi išvada: grybų baltymų maistinė vertė skiriasi priklausomai nuo gamybos būdo. Todėl panašus baltymų kiekis ne visada reiškia, kad gyvūnai gali vienodai gerai įsisavinti maistines medžiagas, aiškina SLU.
Mokslininkai teigia, jog projekto pašarai sumažino žemės naudojimą 7–40 procentų visose keturiose gyvūnų kategorijose, palyginti su etaloninėmis pašarų formulėmis, skaičiuojant vienam pašaro kilogramui. Žuvų, mėsinių ir dedeklių vištų pašarų poveikis klimatui buvo mažesnis, o žuvų, vištų ir kiaulių pašarų eutrofikacijos potencialas taip pat buvo mažesnis. Tyrimo rezultatai rodo, kad žiedinės ekonomikos pagrindu sukurtos pašarų sudedamosios dalys gali sumažinti aplinkos spaudimą geriau panaudojant esamus išteklius ir sumažinant priklausomybę nuo įprastinių baltymų šaltinių.
Dar vienas svarbus aspektas: projekto skaičiavimai rodo, kad Švedijos pramonė teoriškai galėtų pagaminti maždaug 360 000 tonų grybų baltymų per metus – daugiau nei bendras Švedijos metinis sojų importas gyvūnų pašarams, vertinant pagal svorį.
Be to, buvo modeliuojama metinė paklausa nacionaliniu mastu: maždaug 162 000 metrinių tonų grybų baltymų, 41 000 metrinių tonų vabzdžių miltų ir 7 000 metrinių tonų midijų miltų.
Apskaičiuota ir potenciali išteklių nauda: modeliuojamas sojų pupelių paklausos sumažėjimas atitinka maždaug 40 000 hektarų sojų pupelių auginimo ploto. Modeliuojamo masto midijų auginimas iš jūros vandens kasmet galėtų atgauti maždaug 1 120 tonų azoto ir 106 tonų fosforo.
Projekto šėrimo bandymuose kiaulės ir žuvys augo taip pat gerai, kaip ir kontrolinės grupės gyvūnai. Tačiau vištos augo lėčiau. Šios priežasties negalima tiksliai nustatyti ir reikia tolesnių tyrimų.
Taip pat svarbu turėti galimybę gaminti pašarus dideliais kiekiais ir pasiūlyti juos konkurencinga kaina. Todėl bendradarbiavo 25 verslo subjektai iš visos maisto tiekimo grandinės.
Pasak SLU, kaina yra problemiška. Eksperimentiniai pašarai buvo brangesni nei dabartinės alternatyvos. Taip yra, be kita ko, dėl mažų gamybos kiekių ir didelių žaliavų kainų. Prieš pradedant juos naudoti didesniu mastu, būtina toliau tobulinti tiek žaliavas, tiek gamybos procesą.
Mokslininkai apibendrindami teigia, kad jie tęs savo žiedinių pašarų sprendimų tyrimus.
Parengė Ričardas Čekutis