Ar leisime rinkimuose balsuoti nepilnamečiams?

Antradienį po svarstymo šią pataisą ir ją lydintį Rinkimų kodekso pakeitimo projektą palaikė 80 Seimo narių, prieš buvo 8, susilaikė 18 parlamentarų.

„Prieš” balsavęs „Nemuno aušros“ frakcijos parlamentaras Karolis Neimantas pasidalijo su „Ūkininko patarėju“ savo mintimis.

– Kaip Jūs motyvuojate savo poziciją šiame balsavime? Kodėl balsavote „prieš“ nepilnamečių balsavimą savivaldos rinkimuose?

– Žinoma, aš kategoriškai nepritariu, todėl taip ir balsavau Seimo posėdžių salėje. Mano pozicija labai aiški dėl teisėkūros: mes neleidžiame 16-ečiams vartoti ir pirkti alkoholio, neleidžiame jiems rūkyti bei pirkti rūkalų, be to, yra tam tikri ribojimai seksualiniams reikalams ir net vairavime: šešiolikmečiams neleidžiama vairuoti standartinių automobilių, nekalbant jau apie sunkųjį transportą... Šių pataisų teikėjai aiškina, esą tokio amžiaus asmenys jau yra brandūs ir sugebantys adekvačiai mąstyti bei viską nuspręsti... Tai, jeigu jie tikrai yra tokie brandūs, tuomet kodėl jiems neleidžiama daryti visko, kas leidžiama pilnamečiams? Tai gal viską leiskime?... Bet tai tik vienas aspektas. Kitas aspektas – kaip formuojasi mūsų pasaulėžiūra, fiziologija, psichologija, pagaliau smegenys ar kūnas, nuo kada galime priimti adekvačius sprendimus, kaip ir kada ateina būtina gyvenimiška patirtis.

– Ir kaip visa tai formuojasi, Jūsų manymu?

– Mokslininkų tai seniai nustatyta. Žmogaus smegenys formuojasi iki maždaug 25 metų. Ypač svarbi prefrontalinė žievė, kuri galutinai subręsta apie 21–25 gyvenimo metus. Nors smegenys išlieka plastiškos visą gyvenimą, šis laikotarpis yra itin svarbus besiformuojančiam žmogaus požiūriui. Psichologinė branda ryškiai formuojasi iki maždaug 21 metų. Vidutiniškai ji susiformuoja apie 25–30 metų. Tai glaudžiai susiję su prefrontalinės žievės raida. O socialinė branda priklauso nuo praktinių įgūdžių ir gyvenimo patirties. Ji gali pradėti formuotis jau nuo 18–20 metų, ypač anksčiau pradėjus dirbti ar kurti šeimą. Tačiau statistiškai visuomenėje ji dažniausiai susiformuoja apie 30-tus metus ar net vėliau.

– Ar šešiolikmetis gali adekvačiai nuspręsti, kokiai politinei pakraipai jis norėtų save priskirti, nekalbant jau apie politines partijas, kurių pakraipos dažnai net politologai negali apibūdinti? Ar nėra pavojaus, kad tokio amžiaus „balsuotojais“ bus manipuliuojama?

– Būtent šiuo klausimu palietėte dar vieną svarbų aspektą – dėl galimo tokio amžiaus asmenų paveikimo iš aplinkos, jų gebėjimo kritiškai vertinti gaunamą informaciją ar netgi nepilnamečių galimo papirkinėjimo kai kuriais atvejais. Juk viešojoje erdvėje laisvai veikia tie vadinami „įtakotukai“, arba „influenceriai“, o visa tai yra labai didelis manipuliacinis instrumentas, ypač kai žmogus dar neturi galimybės pats susiformuoti savo asmeninės nuomonės. Todėl tą nuomonę tokiam žmogui dažnai suformuoja visa jo aplinka. Geriausias pavyzdys yra elementari reklama – kaip ji dirba, kaip pritraukia vienus ar kitus asmenis, kokiais metodais tai daroma, o nepilnamečių atveju pasiekti norimo rezultato dar lengviau, t. y. nukreipti tą žmogų balsuoti už vienus ar kitus asmenis.

– Kas, Jūsų manymu, yra labiausiai suinteresuotas įtraukti į savivaldos rinkėjų sąrašus šešiolikmečius?

– Jeigu visiškai atvirai, tai, mano nuomone, labiausiai Lietuvoje tuo suinteresuotos trys politinės jėgos: konservatoriai, liberalai ir „Laisvės“ partija, kurie būtų labiausiai linkę naudoti visus finansinius bei internetinius instrumentus tokiam elektoratui paveikti ateinančiuose savivaldos rinkimuose.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis