Ar Lenkijos žemės ūkis regresuoja?

Šias liūdnas išvadas patvirtina portalo „Farmer“ šią savaitę paskelbti bei apibendrinti ūkininkų apklausos rezultatai.

Nacionalinė ūkininkų apklausa buvo atlikta 2025 m. rudenį. Jose dalyvavo 415 žmonių, kurių didžioji dauguma buvo vyrai. Dažniausiai savo nuomones į apklausos klausimus išsakė 26–45 metų (34 proc.) ir 46–55 metų (26 proc.) interneto vartotojai, nors jaunieji 26–35 metų ūkininkai taip pat sudarė nemažą grupę (beveik 16 proc.). Daugiau nei 57 proc. apklausos dalyvių buvo iki 50 ha ūkių savininkai, o daugiau nei 20 proc. – ūkių, kurių plotas yra 51–100 ha, savininkai.

Dirba dažniausiai patys

Minėta internetinė apklausa parodė, kad 46,2 proc. namų ūkių turi tik vieną visą darbo dieną dirbantį darbuotoją. 47 proc. namų ūkių įdarbina ne daugiau kaip 2–3 žmones. Namų ūkiai, kuriuose nuolat dirba 4–5 žmonės, sudaro tik 3,6 proc. Daugiau nei 5 žmonės dirba 3,1 proc. apklaustų namų ūkių.

Šie duomenys aiškiai rodo, kad didžiojoje daugumoje ūkių ūkininkai turi pasikliauti vien savo darbu. Šis rezultatas, pirma, patvirtina niūrias kartų kaitos ūkiuose prognozes ir problemas su ūkininkų įpėdiniais.

Kita vertus, tai patvirtina prastą Lenkijos ūkių finansinę būklę. Remiantis apklausos rezultatais, tyrėjai daro prielaidą, kad dauguma apklaustų ūkininkų buvo palikti vieni dirbti tėvų žemę arba jų žmonos ir vaikai turėjo ieškoti darbo už ūkio ribų, nes visa šeima negalėjo iš to išsilaikyti.

Beveik pusė likusių ūkių, kuriuose dirba du ar trys žmonės, kaip galima spėti, yra tiesiog ūkininkų šeimos. Kad tokios šeimos galėtų išsilaikyti iš šio darbo, be kita ko, reikia turėti pakankamą ūkio dydį ir tinkamas gamybos apimtis.

Didesni ūkiai

Tyrėjai bando atsakyti į klausimą, o kaip vertinti tuos kelis tyrime dalyvavusius namų ūkius, kuriuose dirbančių asmenų skaičius patenka į 4–5 asmenų (3,6 proc.) ar daugiau (3,15 proc.) namų ūkių kategoriją?

Iki šiol demografinė struktūra kaimo vietovėse buvo gerokai geresnė nei miestuose. Tėvai, ypač ūkininkų šeimose, paprastai rinkosi turėti daugiau nei vieną vaiką. Todėl šie namų ūkiai su didesniu „dirbančiu personalu“ gali būti tie, kuriuose dirba dvi kartos ar net daugiau. Nes, kaip akcentuojama tyrime, tėvai, kuriems ūkyje padeda vaikai ir seneliai, vis dar dažni Lenkijos kaime.

Tačiau tai taip pat gali būti ūkiai, kurių savininkai samdo darbuotoją ar darbuotojus. Nepaisant to, tokių namų ūkių procentinė dalis šiuose apklausos rezultatuose yra nereikšminga...

Demografinė situacija prastėja

Naujausia Lenkijos Žemės ūkio socialinio draudimo fondo (KRUS) analizė rodo, kad Lenkijos kaimams gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl nuolatinio demografinio nuosmukio.

Remiantis naujausia statistika, trečiojo ketvirčio pabaigoje (2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis) iš viso KRUS buvo apdrausti 964 086 asmenys. Palyginti su šių metų kovo mėn. pabaiga, bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo beveik 22 000.

Dar didesnis nuosmukis matomas lyginant duomenis iš to paties 2024 metų ketvirčio. 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, KRUS buvo apdrausta daugiau nei 1 009 653 žmonių (metinis nuosmukis siekia daugiau nei 45 000 asmenis). Žvelgiant į dar senesnę statistiką, 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje KRUS buvo apdrausta lygiai 1 108 026 žmonių.

Duomenys patvirtina daugelį metų stebimas tendencijas. Lenkijos žemės ūkio struktūra keičiasi. Pagrindiniai veiksniai yra demografiniai rodikliai (senstanti populiacija), didėjanti technologijų svarba žemės ūkyje (sumažėjusi darbo jėgos paklausa) ir didėjančios ūkių eksploatavimo išlaidos.

Kaip skelbia „Top Agrar“, 2024 m. gyventojų skaičiaus mažėjimas mušė antirekordus: remiantis KRUS duomenimis, bendras kaimo vietovėse gyvenančių moterų vaisingumo rodiklis buvo 1,149 – žemiausias lygis Lenkijos istorijoje. Dar 1983 m. moterys vidutiniškai pagimdydavo daugiau nei tris vaikus, o kartų kaitą užtikrinantis rodiklis paskutinį kartą buvo pasiektas 1994 m.

Gimstamumo rodiklis kaimo vietovėse beveik susilygino su miesto vietovių gimstamumo rodikliu. Tai, be kita ko, lėmė masinė jaunų moterų migracija į miestus ir kultūriniai pokyčiai. Visa tai rodo, jog dirbančių rankų ūkiuose ir ūkininkų įpėdinių skaičius smarkiai mažėja.

Sezoniniai darbuotojai

Kalbant apie įsidarbinimo galimybes ūkiuose, buvo atlikta atskira apklausa tarp respondentų. Buvo klausiama, ar 2025 m. jie susiduria su sunkumais ieškodami sezoninių darbuotojų?

20,3 proc. ūkininkų nurodė „labai didelius sunkumus“. 10,4 proc. patyrė vidutinių sunkumų ieškodami pagalbos sezono metu. 6,8 proc. patyrė retkarčiais kylančių sunkumų, o 5,6 proc. nurodė jog nepatyrė „jokių sunkumų“. Net 56 proc. apklaustų ūkininkų teigė, kad sezoninių darbuotojų problema jų nepaveikė.

Šis naujausias rezultatas nestebina, atsižvelgiant tiek į Lenkijos ūkių struktūrą, tiek į anksčiau aptarto tyrimo rezultatus. Kadangi didžioji dauguma Lenkijos ūkių yra išlaikomi vieno ūkininko ar ūkininkų šeimos darbo, tai reiškia, kad jie tiesiog negali sau leisti samdyti pagalbininkų.

Nors vidutinis Lenkijos augalininkystės ūkis gali išsiversti be derliaus nuėmimo pagalbos, naudodamas techniką ar paslaugų įmones, tačiau vaisių ir daržovių plantacijų ar sodų atveju sezoniniai darbuotojai yra būtini.

Tragiškos supirkimo kainos

Apklausoje tyrėjai nuolat girdėdavo apie problemas, su kuriomis susidūrė ūkininkai pernai nuimant derlių bei mėginant jį realizuoti. Netgi pasitaikė ūkininkų, kurie dėl darbo jėgos trūkumo visiškai atsisakė derliaus nuėmimo, o kiti derlių nuėmė savarankiškai, kad jų sunkus darbas nenueitų veltui.

Priežastis buvo paprasta: pernelyg žemos kainos supirkimo punktuose, kurios nepadengė derliaus auginimo, nuėmimo ir transportavimo išlaidų, kitaip sakant, daugelis ūkininkų tiesiog dirbo „į minusą“.

Už tokias kainas neįmanoma konkuruoti dėl darbuotojo – net ir užsienio migranto, kuris gali rasti lengvesnį bei pelningesnį darbą Lenkijos įmonėse ar prekybos centruose.

Parengė Ričardas Čekutis