Ar Lietuva pajėgi išlaikyti esamus investuotojus?

Lapkričio 19 dieną Mykolo Romerio universiteto mokslininkai paviešino tyrimą apie tai, kaip verslo vertės samprata turi apimti visą ekonominę grandinę. Buvo vertinama, kaip pritrauktos investicijos ilguoju periodu veikia ir leidžia kompleksiškai įvertinti verslo poveikį nacionalinei ekonomikai – apimant tiesioginį, netiesioginį ir sukeltą poveikį.

Buvo paimtas vienas ir vertintas iš ilgalaikių pirmųjų stambių investicijų Lietuvoje pavyzdys – „Philip Morris International“ (PMI) Lietuvoje. Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras ekonominis šių dviejų įmonių įnašas 2023 metais siekė 863,3 mln. eurų ir prilygo 1,48 proc. Lietuvos BVP. Bendrovės „Philip Morris Lietuva“ (PML) valdomame tabako fabrike Klaipėdoje pagaminta produkcija sudarė daugiau negu šeštadalį (17,5 proc.) šios apskrities eksporto. Šiam verslui teko 10,1 proc. visų sumokėtų akcizų ir 1 proc. visoje šalyje surinkto PVM, o tais pačiais metais įmonės sukūrė 2 153 darbo vietas.

Užsienio investicijos nėra vien apie naujų investicijų pritraukimą, bet ir apie jau esamų išlaikymą. Mokesčių sistemos korektūros, kontrabandos valdymas ir užkardymas, legalios veiklos konkurencijos su šešėline ekonomika turėtų būti prioritetas, išlaikant svarbius ekonominius vienetus jau esamoje struktūroje taip pat.

Pagal tyrimą matyti, kad vienas didesnis objektas, kuriame buvo investuota daug pinigų per jo egzistavimo periodą, yra ne mažiau svarbus nei nauji ateinantys. Nuo veiklos pradžios iki 2022 m. pabaigos „Philip Morris International“ į savo gamyklą Klaipėdoje iš viso investavo 362 mln. eurų, o svarba regioninėms investicijoms dar didesnė – 2023 m. PMI investicijos į PML viršijo bendrą TUI Klaipėdoje sumą, pasiekdamos 28 proc. Nacionaliniu lygmeniu 28 mln. eurų vertės PMI gamybos investicijos sudarė 1,6 proc. visų TUI Lietuvoje.

Sustojus užsienio investicijoms Lietuvoje, kyla rizika, kad mes neišlaikysime ir esamų investicijų, kurios svarbios tiek šaliai, tiek jos regionams. Turėtume daugiau laiko skirti skaičių analizei, kaip tai padarė Mykolo Romerio universiteto mokslininkai, kurie pasitelkė Leontjevo metodiką, sukurtą Nobelio ekonomikos premijos laureato, Harvardo profesoriaus Wassily Leontief. Ši metodika leidžia analizuoti ekonomiką, kaip tarpusavyje susijusių srautų sistemą, įtraukiant tiek tarpinę paklausą, tiek galutinį vartojimą.