Ar Lietuva pateiks BŽŪP supaprastinimo rekomendacijas Briuseliui?

Kaip ES žemės ūkio komisaras F. Fišleris mokė pernelyg uolius kontrolierius

Šį vieno iš buvusių DG-Agri vadovų pasakojimą girdėjo koks pusšimtis COPA ir COGECA susirinkimo dalyvių. Komisaras Francas Fišleris lankėsi ūkyje, kuriame domėjosi, kaip įgyvendinama jo vardu pavadinta reforma. Kai kuriems skaitytojams priminsiu, kad ši reforma atsiejo BŽŪP paramą nuo gamybos. Nelaimei, ūkininkas, pildydamas deklaraciją, supainiojo atskiruose laukuose auginamų pasėlių pavadinimus. Už tokį pažeidimą, anot vietinių cerberių, ūkininkui turėjo būti pritaikytos sankcijos. Komisaras iš karto sureagavo, paklausęs prižiūrėtojų, kokią žalą, jų nuomone, ES finansams padarė šis pažeidimas. Kontrolieriai sutriko, nes buvo akivaizdu, kad jokios žalos nėra, klaida neturėjo jokios įtakos paramos skyrimui ar dydžiui, nes, kaip minėta, buvo atsieta nuo gamybos. Suprantama, sankcijų niekas nepritaikė.

Tokiu būdu (tai yra svarbiausia!) ES žemės ūkio komisaras parodė pavyzdį, kokiais praktiniais, protingumo kriterijais būtina vadovautis, nustatant BŽŪP santykį su ūkininkais. Tiesą sakant, panašaus pobūdžio klausimus norėtųsi užduoti ir, mano nuomone, kartais pernelyg į vaidmenį įsijaučiantiems ES auditoriams. Kažkodėl ES įteisinta didžiulė neteisybė – informacija apie kiekvieną BŽŪP paramos gavėją yra viešai prieinama, o kontroliuojantys auditoriai yra atsitvėrę aklina siena. Tarsi šventieji ar... diktatoriai.

BŽŪP po 2027 m. – tik nacionaliniai GAAB reikalavimai

Europos Komisijos (EK) projekte dėl BŽŪP po 2027 m. siūlomas tolesnis supaprastinimas. Vadinamajame „Atsakingame ūkininkavime“, kuris pakeis šiuo metu galiojančias „Paramos sąlygas“, bus atsisakyta vienodų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų ES mastu.

Valstybės narės pačios nustatys nacionalines agrarinės aplinkosaugos praktikas, kurias turės taikyti pretenduojantys gauti paramą ūkininkai. Projekte iš esmės keliamos dvi grupės tikslų: tvaraus dirvožemio naudojimo ir paviršinio bei gruntinio vandens apsaugos nuo taršos.

Dirvožemiui:

a) dirvožemio, kuriame gausu anglies, kraštovaizdžio elementų ir daugiamečių žolynų žemės ūkio paskirties žemėje apsauga;

b) dirvožemio apsauga nuo erozijos, dirvožemio potencialo išsaugojimas, dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas, be kita ko, taikant sėjomainą ar įvairinimą, taip pat apsauga nuo ariamosios žemės ražienų deginimo.

Vandeniui:

c) vandentakių ir gruntinio vandens apsauga nuo taršos ir nuotėkio.

Sprendimas, kaip juos taikyti, galėtų būti elementarus. Pvz., nesunku įrodyti, kad sėjomaina (kaip ilgalaikis ir sistemingai įgyvendinamas žemėnaudos procesas) efektyviai prisideda prie visų trijų – a, b ir c – punktų įgyvendinimo. Todėl ją taikantys ūkiai galėtų būti laikomi atsakingai ūkininkaujančiais per se. Tik nereikėtų iš kabinetų mokyti, kaip ir kokias sėjomainas jie turi taikyti. Reikia pagaliau pradėti tikėti ūkininkų racionaliu protu ir profesiniais gebėjimais. Tokia galėtų būti realaus GAAB reikalavimų supaprastinimo pradžia. O mandatą tam suteikė Europos vadovų patvirtinta Budapešto deklaracija, tiesa, viešumoje kažkodėl ignoruojama.

„Pasitelkti pasitikėjimu grindžiamą įgalinančią mąstyseną, kad verslas galėtų klestėti be perteklinio reglamentavimo.“

Tai yra eilutės iš ES vadovų pasirašytos Budapešto deklaracijos (plačiau apie tai 2024 m. lapkričio 19 d. „Ūkininko patarėjo“ Nr. 89 publikacijoje), kuria buvo paskelbta supaprastinimo revoliucijos pradžia. Sunku pasakyti, kodėl neskubama įgyvendinti aukščiausių vadovų iškeltų tikslų: bent jau kol kas pastebimo pasitikėjimo augimo nematyti. Greičiau priešingai – biurokratizmas toliau pučiasi, apimdamas vis naujas sritis ir kurdamas naujas darbo vietas (pavyzdžiui, įvedus ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, PADKM).

Reglamentu 2021/2116 sumažinus kontrolės naštą ūkiams iki 10 ha, uolūs tikrintojai persimetė į prekinių ūkių kontrolę. Ieškoma ne tik darbo. Nepavyksta atsikratyti įspūdžio, kad nuobaudų skyrimas ne tik kelia kontrolierių savivertę, bet ir yra geriausias pareigų atlikimo kokybės rodiklis viršininkams.

Dėl to darosi dar keisčiau, nes Reglamente yra įtvirtinta nuostata: „Jei reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo standarto ar reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių, jokia administracinė nuobauda netaikoma“ (Reglamento 2021/2116 85 str. 3 dalis). Lietuvoje tai vis dar nepakankamai apibrėžta, nors iki laikotarpio pabaigos beliko pusantrų metų...

Klestinti kokybiškų žemės ūkio produktų gamyba yra geriausias tinkamo reikalavimų visumos įgyvendinimo rodiklis!

Dabartinė žemės ūkio subjektų kontrolės sistema susideda iš klausimynų su daugiau kaip tūkstančiu klausimų (vien žemės ūkyje), apimančių įvairių teisės aktų nuostatas. Tačiau iki šiol niekas neatsakė į klausimą, ar vienkartinis, neretai atsitiktinis pažeidimas, padarytas kelis dešimtmečius sėkmingai ir atsakingai veikiančiame ūkyje, daro tokią žalą ir nusveria per ilgus metus suteiktą naudą visuomenei, kad būtų pritaikytos, drįstu teigti, neproporcingo dydžio sankcijos gaunamų išmokų sumai? O apsiginti, pateikti savo argumentus nėra kam – nes apeliacinės komisijos panaikintos ir atstatyti jų neskubama.

Brangios investicijos į šiuolaikines technologijas, taikomas tokiuose ūkiuose, yra orientuotos ne tik į produktyvumo ir efektyvumo bei socialinio patrauklumo didinimą, bet ir į mažesnį poveikį aplinkai. Kitokių technologijų šiais laikais niekas nebesiūlo! Argi šios pastangos ir išleistos nuosavos lėšos neatsveria kažkokios padarytos klaidos ar neapsižiūrėjimo?

Juo labiau kad dėl savikontrolės tokie trūkumai yra greitai taisomi, nes nuo to priklauso ūkio ekonominiai rezultatai ir jame dirbančiųjų gerovė. Prie to reikšmingai galėtų prisidėti įvairiausi inspektoriai, iš anksto atkreipiantys dėmesį į trūkumus ir konsultuojantys, kaip juos pašalinti ar patobulinti gamybos procesus. Apie tai kalbama seniai, bet reikalai nejuda iš vietos. Žinoma, jeigu tie kontrolieriai yra pakankamai kompetentingi, o ne tik sugebantys dėti pliusus ar minusus prie kontrolinių klausimų. Atskira kalba būtų apie valdininkų kabinetuose „pagal Briuselio nurodymus“ surašytas taisykles.

Laikas pradėti supaprastinimo revoliuciją Lietuvos žemės ūkyje?

BŽŪP po 2027 m. projektas suteiks dar daugiau savarankiškumo valstybėms narėms. Tačiau jame įrašytas Centro įtaką išsaugantis 2 straipsnis, pagal kurį EK priims BŽŪP nacionalines rekomendacijas, kuriose kiekvienai valstybei narei bus pateiktos gairės dėl konkrečių „Atsakingo ūkininkavimo“ tikslų įgyvendinimo. Pagal reglamento projektą, būtent Briuselis geriausiai žinos žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių padėtį, demografinius veiksnius, struktūrinius ir teritorinius ypatumus, taip pat apsirūpinimo maistu saugumą kiekvienoje valstybėje narėje ir, remdamasis šia analize, faktiškai primes Centro nuomonę.

Nors pagal Sutartį žemės ūkis yra priskiriamas pasidalijamų kompetencijų sričiai, tas pasidalijimas įtvirtintas „iš viršaus žemyn“, iš Briuselio į Vilnių kryptimi. O toliau: Vilnius – ūkininkas. Bet toli ir aukštai priimami sprendimai ne visuomet būna teisingiausi. Todėl (žemės ūkyje) kartais atsitinka taip, kad besąlygiškas jų įgyvendinimas kompromituoja visą sistemą. Išmintingas valdovas įsiklauso į „iš apačios“ siunčiamus signalus. Todėl reiktų pagaliau ištiesinti nugarą ir bandyti savarankiškai sudėlioti nacionalinius, gamybos klestėjimą skatinančius ir pasitikėjimu pagrįstus agrarinės aplinkosaugos reikalavimus, turint vilties, kad ne Briuselis Lietuvai, o Lietuva Briuseliui pademonstruos, jog Europos valstybių vadovų suteiktas supaprastinimo ir pasitikėjimo mandatas realiais veiksmais pradėtas įgyvendinti mūsų šalyje.

Metas pradėti eiti savo keliu ir gyventi savo galva. Žinoma, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir visa žemdirbių savivalda teiks savo pastabas bei pasiūlymus. Bet Lietuvoje vis labiau įsitvirtina principas „viršininkas visuomet teisus“ su prierašu „neatsižvelgta“.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.