Ar Lietuvos auksu vadinti linai grįš į laukus?

Žaliava – auksinė

Lino gaminių gamyba Lietuvoje užsiimančios įmonės tvirtina, kad pastaraisiais metais brangsta ne tik linų pluoštas, bet ir patys lininiai gaminiai. Juos įperka jau ne visi klientai, nes tai – prabangos prekė. Jonavos audimo fabriko – UAB „A grupė“ generalinis direktorius Virginijus Vizbaras „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad linų pluoštas pastaraisiais metais katastrofiškai brangsta.

Prieš 5 m. linų verpalų kilogramas kainavo apie 6 USD (5,5 Eur), dabar – 16–18 Eur, o kai kuris, priklausomai nuo verpalų storio, kainuoja ir 24 Eur. Tai reiškia, kad linų verpalų kilogramas pabrango vos ne 5 kartus. „Bėda, kad linų pramonę Lietuvoje sunaikino. Linus pakeitė rapsai. Iš tikrųjų, stojant į ES, Lietuvos linų augintojams labai sumažino subsidijas, todėl per dvejus metus užsidarė visi pirminio perdirbimo fabrikai, nes jie neteko žaliavos, neteko tiekėjų ir bankrutavo. Dabar net ir norint atkurti būtų didžiulė problema, nes pirminio perdirbimo nebeturime, o linai žydi Prancūzijoje, Belgijoje. Iš ten ir atėjo noras, kad nebeaugintume. O jie augina ir šiandien. Tų šalių žemės ūkis sulaukia didžiulių užsakymų ir kiek užaugina linų, tiek ir parduoda. O parduoda už tiek, kiek nori“, – kalbėjo V. Vizbaras.

Jis akcentavo, kad linų pluošto poreikis yra didžiulis. Tačiau ar įmanoma atgaivinti pirminį linų perdirbimą Lietuvoje, klausimas – sudėtingas. Anot UAB „A grupė“ generalinio direktoriaus, kažkas turėtų būti tuo suinteresuotas. „Pradėta gaminti natūralų kanapių pluoštą. Jį sugeba išpluoštinti ir parduoti. Taip ir linų, jei kas sugebėtų išpluoštinti, gerai gyventų, nes pluoštas yra aukso vertės. Ūkininkai labai gerai užsidirbtų, augindami linus pluoštui. Ar galėtume konkuruoti? Linų pluošto kainas diktuoja didieji žaidėjai. Jie jas pakėlę ir nenori nuleisti“, – pabrėžė V. Vizbaras.

Valdininkai nerado pinigų

Prieš du dešimtmečius stambus Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys, suvienijęs 12 žemės savininkų, augino 150 ha linų. Lietuvai įstojus į ES, šios kultūros buvo atsižadėta. „Kodėl taip atsitiko? Tam buvo dvi priežastys. Viena – sektoriaus krizė, kita – Kinijos intervencija ir rinkos užvertimas linų pluoštu. Linai – techninė kultūra, o jos rėmimas buvo suderėtas kaip grūdinėms kultūroms. Tai buvo politinis sprendimas“, – mintimis pasidalijo V. Genys.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, apžvelgdamas 2004 m. mūsų šalies žemės ūkį, rašė, kad Lietuvai tapus ES nare linų augintojams buvo numatyta 587 Lt/ha (170 Eur/ha) išmoka. Po pasėlių deklaravimo išmoka buvo sumažinta iki 575,61 Lt/ha (166,7 Eur/ha): pagrindinė – 112,14 Lt/ha (32,48 Eur/ha) iš ES paramos lėšų, papildoma (neviršijant 7 400 ha pluoštinių linų ploto) – 463,47 Lt/ha (134,23 Eur/ha) iš ES ir nacionalinio biudžeto lėšų. Už linus, skirtus sėmenims auginti, buvo numatyta 300 Lt/ha (86,88 Eur/ha) išmoka. Parama linų augintojams iš viso sudarė 4,34 mln. Lt (1,26 mln. Eur). Dėl daugiau kaip 3 kartus sumažėjusios paramos pusė augintojų linų nebesėjo, ir linų pasėlių plotas šalyje 2004 m. sumažėjo 40 proc. Kaip teigia kiti informacijos šaltiniai, tuo metu Prancūzijos linų augintojams už hektarą buvo mokama 1 800 Lt (521,3 Eur) dydžio išmoka.

Buvęs Linų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (LAPA) vadovas Ignas Kizala ŪP pasakojo, kodėl Lietuvos ūkininkams buvo suderėta tokia išmoka. „ES parama buvo apskaičiuota remiantis 2002 m. derlingumo rezultatais. Linai buvo prilyginti grūdinėms kultūroms ir susieti su jų baziniu šalies derlingumu. Kai Prancūzija, Belgija ir kt. šalys nurodė, kad per metus iš hektaro prikulia po 6 t ir daugiau sėmenų, Lietuva nurodė tik 2,7 t/ha. Tai tokias išmokas mūsų euroderybininkai ir išsiderėjo“, – ŪP aiškino I. Kizala.

Milijoninės investicijos

Anot V. Genio, prieš dvidešimt metų Lietuvos linininkystės sektoriaus išgelbėjimui reikėjo 8 mln. Lt (2,3 mln. Eur). „Tai buvo mizerinė suma. Tačiau valdininkai jos neatrado. Dabar atgaivinti linininkystę nematau jokių prošvaisčių. Žmogus tiek negyvena, kad ryžtųsi tokioms investicijoms. Kalba eina ne apie dešimtis, ne apie šimtus tūkstančių eurų, tai – milijoninės investicijos“, – ŪP skaičiavo Ukmergės r. ūkininkas.

Rokiškio r. ūkininkas Alis Vėjelis prisiminė, kad sumažėjus išmokoms, linų augintojai Rokiškio krašte šios kultūros auginimo visai atsisakė 2006 m. „Mūsų šalies valdininkai nepalaikė linininkystės, todėl ji sunyko. Aš pats taip pat buvau pasiryžęs auginti pluoštinius linus, buvau nusipirkęs net specialią techniką, tačiau kai beveik neliko išmokų, nebeapsimokėjo jų auginti. Dabar auginu tik sėmeninius linus, iš kurių savo reikmėm spaudžiu aliejų“, – redakcijai pasakojo A. Vėjelis.

Jis su nostalgija prisimena Panemunėlio linų fabriką, į kurį rokiškėnai daug dešimtmečių veždavo žaliavą. „Ar pavyktų dabar atgaivinti linininkystę? Pasakysiu tokį palyginimą: kaip linus paliko likimo valiai, taip paliko ir kiaules. Dabar kalba, kad reikia kiaulininkystę ir linininkystę atgaivinti. Bet žmonės pavargę. Norint viską pradėti iš naujo, daug darbų reikėtų nuveikti“, – pokalbį baigė Rokiškio r. ūkininkas.

Ištikimas linams

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: linininkystės tradicijas iki šiol išlaiko Širvintų r., Gelvonų sen., Bagaslaviškio ūkininkas Bronislavas Liubomiras Vošteris.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.