Ar mėsainiai be mėsos – vartotojų klaidinimas?

Asociacijos „Laisvė rinktis“ vadovė Austė KORBUTĖ:

„Ačiū Dievui, kad šis momentas pagaliau atėjo, todėl, kad perkant, pvz., veganiškas dešreles ar kurį nors mėsainį, ant kurio parašyta, jog mėsa – augalinė, yra kažkas nenormalaus. Man, ko gero, skaudžiausia tai, jog šiuos produktus perka jauni žmonės, o rezultatas toks, kad jiems maisto medžiagų, suvalgius tokį produktą, realiai trūksta. Jie, prisiskaitę etiketėse, įsivaizduoja, kad gavo baltymų ar kitų naudingų maisto medžiagų, kurių šiaip realiai būtų gavę tik iš normalios mėsos ar žuvies. Dėl to, manau, tikrai yra sveiko proto pergalė. Kita vertus, aš esu prieš augalinės kilmės mėsos vartojimą. Jeigu gerai paskaitytumėte tokių prekių etiketes, pamatytumėte, kokios yra jų sudedamosios dalys. Ten dažniausiai būna labai didelė dalis krakmolo, baltymų, gautų iš sojų baltymų arba žirnių baltymų izoliato, o angliavandenių, kartais ir riebalų, irgi yra daugokai. Šių vadinamųjų produktų, mėsos augalinių pakaitalų, vertė žema, jie gali sukelti nutukimą ir pan., ypač kai į juos įdėta skonių stipriklių.

Pagaliau bus nustota klaidinti vartotojus, ypač jaunus žmones, o pergalė kartu bus ir ūkininkams, tiems, kurie augina gyvulius, stengiasi patiekti į rinką gerą lietuvišką ar kitos šalies mėsą. O dabar jie turi konkuruoti su vadinamosiomis veganiškomis dešrelėmis, augaliniais steikais ir t. t., kuriuos pagaminti kainuoja centus.

Mūsų asociacijos misija labai aiški – esame prieš žmonių klaidinimą viešojoje erdvėje ypač jautriomis temomis. Tai yra temomis, susijusiomis su aplinkosauga ir ganėtinai įžūliu veganiškos mitybos propagavimu. Pasisakome už sveiko proto, už mokslo ir faktų balansą mūsų informacinėje erdvėje, už tai, kad vartotojai galėtų pasirinkti geriausius sprendimus ir sau, ir šaliai, ir verslui.“

UAB „Krekenavos agrofirma“ generalinis direktorius Linas GRIKŠAS:

„Tai nėra prioritetinis dalykas visuose iššūkiuose, su kuriais susiduria mūsų pramonės šaka, mūsų verslas, bet iš esmės šis EP siūlymas yra teisingas – vadinti mėsainiu tai, kas nėra mėsainis, turbūt nėra jokios logikos. Tai tik vartotojų klaidinimas. Vadinkime žirnainiu ar avinžirnainiu, jeigu jie iš jų pagaminti. Yra daug produktų pateikimo, reklamos būdų, o vartotojui nuo bus to tik geriau.“

Sveikos gyvensenos ir ajurvedinės mitybos specialistas, Kėdainių r. Naujųjų Lažų k. bendruomenės pirmininkas Žilvinas UŽKURAITIS:

„Keistas toks EP siūlymas – gal mėsos pramonės lobistai pajuto, kad krenta mėsos patiekalų vartojimas? Visi medžiai yra apvalūs, dešros formos – gamtoje tai viena universaliausių maisto medžiagų transportavimo formų. Žmonių žarnyne maisto medžiagos keliauja irgi apvaliais keliais. Dantų pastos tūtelė irgi yra apvali. Šis EP siūlymas – kaip kabinimasis už šiaudo, kad tik būtų išlaikytas mėsos gaminių monopolis. Akivaizdu, kad įvairias maisto medžiagas gamina augalai, kurie sušeriami gyvūnams, ir išeina, kad tas pačias maisto medžiagas mes vartojame netiesiogiai, valgydami mėsą su visomis pasekmėmis – adrenalinu, hormonais ir pan. Tad mėsos pramonė gelbstisi, kaip tik gali.

Mes įvairiuose renginiuose gaminame kuo puikiausias, kuo skaniausias vegetariškas dešras. Nemažai tokių dešrų gamintojų visus skonius išgauna iš augalų, tai kokia tada prasmė sukelti skausmą ir smurtą gyvūnams? Žmonės, nuėję į parduotuvę, sumoka pinigus už nužudymą. Juk didžiausias vegetaras, filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas yra pasakęs: „Aš lavonų nevalgau.“

Kiaulių ar kitų gyvūnų žarnose iš pradžių būna augalinės kilmės turinys, o iš plėšrūnų dešrų niekas negamina, kadangi labai trumpas jų žarnynas. Esmė tokia – pirminė gyvūnų žarnų kilmė yra augalinis maistas. Be to, seniai jau gaminami sintetiniai apvalkalai, atsparūs aukštesnei temperatūrai, ir jie nesusiję su gyvulininkyste. Sąsaja, kad dešra turi būti būtinai iš mėsos, neturi pagrindo. Esminis momentas, kad į tą sintetinį apvalkalą galima sukišti viską – vegetarinį ir kitokį maistą. Jeigu nebūtų sintetinių produktų, gamintojams tiesiog neužtektų žarnų. Ir žemės ūkis būtų priverstas nedelsiant pereiti prie augalinės mitybos poreikių, kadangi reikėtų labai stipriai padidinti visą gyvulininkystės pramonę.“

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda ŠIŠKAUSKIENĖ:

„Nelabai girdėjau, kad kuris nors mėsos patiekalas restoranuose būtų gaminamas ne iš mėsos. O kebabinės ar dešraininės – tai jau nelabai mūsų sfera. Ant picų vietoj sūrio deda sūrio gaminį, bet nežinau, ar apie tai yra informuoti vartotojai, nes meniu nesurašoma viskas iki pat paskutinio kablelio. Ši problema mums nėra labai aktuali, pridėtinės vertės mokestis ir išgyvenimas mums dabar yra svarbiau, nes tie mokesčiai jau galutinai užsmaugė visus restoranus.“

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininkė, Tauragės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva GENIENĖ:

„Mes turime maitinimo tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujasi mokyklose kontrolę vykdantys specialistai. Jie teikia pastabas bei konsultuoja bendruomenę ir maitintojus, moko gyventojus sveikos mitybos pagrindų. Esame atsakingi už „Rakto skylutės“ viešinimą – šiuo simboliu Lietuvoje žymimi sveikatai palankesni maisto produktai. Siekiame, kad kuo daugiau gamintojų gamintų sveikatai palankią produkciją. Abejoju, ar gali pasitaikyti mokyklų valgyklose mėsos produktų, pagamintų ne iš mėsos. O kokybės parametrų mes niekaip negalime išmatuoti – už tai atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.“

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, mitybos specialistas prof. dr. Rimantas STUKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.