Ar mums dar reikia žemės ūkio?

Negalima pamiršti savitumo

„Istoriškai taip susiklostė, kad žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis. COVID-19 pandemijos laikotarpiu, žiūrint į statistiką, du sektoriai – žemės ūkis ir IT – šalį apsaugojo nuo recesijos“, – „Ūkininko patarėjui“ žemės ūkio svarbą akcentavo asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė. Kadangi esame ES valstybė, privalome laikytis vieningų bendrijos teisės aktų, tačiau neturime pamiršti ir savo šalies savitumo, privalome bendras direktyvas pritaikyti mūsų situacijai. Anot Z. Varanavičienės, labai svarbu, kad mūsų derybininkai išsiderėtų Lietuvos situaciją atitinkančias sąlygas, aklai nebalsuodami už vieningus reglamentus visoms ES narėms.

„Statistiniai duomenys rodo, jog Lietuva naudoja apie 0,8–1,5 kg augalų apsaugos produktų (AAP) vienam hektarui naudmenų, tai yra beveik du kartus mažiau nei ES vidurkis ir 5–8 kartus mažiau nei daugiausia pesticidų naudojančios šalys. Todėl, kai kalbame apie visoms valstybėms planuojamą taikyti vieną reikalavimą – sumažinti pesticidų naudojimą 50 proc., pirmiausia reikėtų pagalvoti ne apie procentus, o apie absoliučius skaičius. Viena yra taikyti 50 proc. nuo 1,4 kg ir visai kita – nuo 8–10 kg“, – aiškino Z. Varanavičienė ir pridūrė, kad turi būti ieškoma sprendimų konkrečiam pasėliui prieš tam tikrą ligą ar kenkėją. Nes buldozerio principo ar vienodo dydžio visiems nepritaikysi. Viena situacija, kai mes auginame kviečius ir rapsus, o kita, kai ispanai augina apelsinus ar mandarinus. Pašnekovės teigimu, reikėtų atsižvelgti į šalį, auginamus augalus, ligų ir kenkėjų spektrą, plitimo intensyvumą, kuris kinta ne tik dėl geografijos, bet ir dėl klimato sąlygų.

„CropLife Lietuva“ direktorė atkreipė dėmesį, kad visi kalba apie AAP naudojimo sumažinimą, bet niekas neįsivaizduoja, kaip tą padaryti: vieną lauką purkšti, o kito – ne, ar vietoje dviejų purškimų purkšti vieną kartą? Z. Varanavičienės nuomone, čia yra labai daug filosofijos, kartais – atitrūkimo nuo realybės ar net žaliojo smegenų plovimo.

Reikalingi išmintingi sprendimai

„Rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, mes aktyviai pasisakėme už tiksliuosius metodus, kai pesticidus galima panaudoti labai tiksliai, purškiant tiksliaisiais purkštuvais, tačiau ši naujovė nesulaukė nei politikų, nei sprendimų priėmėjų dėmesio“, – pabrėžė Z. Varanavičienė. „CropLife Lietuva“ vadovės pastebėjimu, dronai šiandien nėra leidžiami AAP purkšti ir prilyginami purškimui iš orlaivio, tam reikalingi įvairūs leidimai, tačiau dronai gali būti naudojami kitoms funkcijoms atlikti – vaizdų analizei, laukams stebėti, sėkloms įsėti, trąšoms išbarstyti.

„Paklausėjui Žemės ūkio ministerijos pasiteiravus, ar gali pasinaudodamas parama įsigyti agrodroną, jis gavo atsakymą, kad žemės ūkio technikos sąraše dronų nėra. Jei yra poreikis, technologijos vystosi, o teisės aktai atsilieka, reikėtų paskubėti juos priderinti prie mokslo ir technologijų pažangos“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Jos nuomone, pažangą ūkyje lemia du svarbūs dalykai: pirma – ką nori naudoti patys ūkininkai, antra – ką gali pasiūlyti technologijų ar produktų kūrėjai. Ne paskutinėje vietoje yra ir sprendimų priėmėjai. Technologijos gali būti prie slenksčio, bet jei jomis neleidžiama naudotis, tai kokia nauda iš to, kad jos yra sukurtos? „Turi būti sudaryta galimybė technologijoms ateiti. Jei jos yra reikalingos, patrauklios – būtina sudaryti sąlygas jas naudoti“, – tikino Z. Varanavičienė.

Skamba įspėjimo varpelis

Sėkmingam žemės ūkio vystymui trukdo ne tik kartais sunkiai suprantami sprendimai, bet ir visuomenėje susiformavęs žemdirbio įvaizdis. „Abiturientams baigiamajam darbui pasiūlius temą apie žemės ūkį, žemdirbišką identitetą, viešojoje erdvėje pasipylė komentarai, esą tai jaunam žmogui visiškai tolima, neaktualu, jie žino tik miežius, kurie auga ant akių vokų, ir daugiau nieko apie žemės ūkį nesupranta, nors maistą valgo kasdien, – kalbėjo Z. Varanavičienė. – Vadinasi, ir iš šios pusės skamba įspėjimo varpelis, kad mes pernelyg sumenkiname žemės ūkį, kad jis yra nesvarbus. Reikėtų suvokti, kad žemės ūkis yra ekonominė veikla ne dėl malonumo. Jis teikia viešąją paslaugą – gamina maistą. Viskas, ką mes dedame į savo lėkštes, galbūt išskyrus baravykus ir mėlynes, yra užauginta Lietuvos, Lenkijos, Kanados, Kinijos ir kt. žemės ūkyje. Manau, turėtume gerbti žmogų, kuris dirba ir stengiasi, kad būtume sotūs. Kiekvienas dirbantis žmogus yra gerbtinas: ar tai būtų kardiochirurgas, ar traktoriaus operatorius. Juk šiandien norint valdyti žemės ūkio techniką reikia žinių ir gebėti orientuotis informacinėse technologijose. Vieša nuomonė, kad žemės ūkis kažkuo prastesnis, nėra nei solidi, nei toliaregiška.“

Kai pakeisti situaciją? Z. Varanavičienės įsitikinimu, beatsirandanti praraja tarp miesto ir kaimo gali būti užpildyta rodant konkrečius pavyzdžius. Labai džiugina iniciatyvūs jauni ūkininkai, kurie kviečiasi į ūkius mokinius, darželinukus ir rodo, kaip auga grūdas, kaip iš jo atsiranda miltai, kepama duona, aiškina, kad pienas atsiranda iš karvės, kuriai riekia kokybiško pašaro.

„Bendrų sąlyčio taškų, o ne skirtybių paieškos labiau prisidėtų prie vieniems kitų rūpesčių supratimo. Madingas žodis „sinergija“, arba kitaip – bendradarbiaujant galima nuveikti daugiau. Kviečiu kiekvieną, galintį balkone ar žemės sklypelyje pasodinti pomidorą, baziliką ar gėlių, pažiūrėti, kiek tie augalai reikalauja priežiūros. Nepavyks išvykti dviem savaitėms atostogų, o sugrįžus rasti sunokusių, vešančių pomidorų. Kuo daugiau bus supratimo apie žemės ūkį, tuo visuomenė bus supratingesnė ir jaus didesnę pagarbą žemdirbiui“, – ŪP teigė Z. Varanavičienė.

Gyvensime iš kosmoso

Paskelbus žaliąjį kursą, Z. Varanavičienės teigimu, iš karto sureagavo Jungtinių Amerikos Valstijų Žemės ūkio departamentas, apskaičiavęs, kiek ES sumažės žemės ūkio produktų gamyba, kad galėtų užimti prarastas rinkas. Šie du žemynai eina skirtingais keliais: Europa – draudimų ir ribojimų, o JAV – subsidijų ir skatinimo: tiek naujų technologijų, tiek naujų produktų. Vėliau atsirado Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro, Wageningeno instituto ir atskirų ES valstybių analizės, iš kurių aišku, kad prognozuojamas pajamų ir derliaus sumažėjimas sieks nuo 13–20 proc., kai kurių kultūrų, ypač daugiamečių, – net iki 50 proc. Analizėse taip pat nurodoma, kad tikslusis ūkininkavimas turėtų atlikti svarbų vaidmenį mažinant neigiamą apribojimų poveikį.

„Lietuva nusprendė savo situacijos nevertinti ir remtis kitų valstybių tyrimais. Lenkai kalba, kad visi skaitmeniniai ir tikslieji metodai labai stipriai amortizuoja ūkio pajamų kritimą, tačiau mūsų ūkio strategijoje šių priemonių nėra. Vadinasi, susidaro situacija, kai analizių duomenys – sau, o sprendimai – sau. Kokia ateitis laukia augintojų ir vartotojų? Tikriausiai einama į susitaikymą, kad derliai bus mažesni, visko bus mažiau, nebent konkurencingas ūkis įdiegs technologijas, leidžiančias su mažiau užauginti daugiau. Jei ne – vėl grįžtame prie to paties klausimo, ar mums reikia žemės ūkio, ar gyvensime iš kosmoso programų ir lustų? Visgi lustų gamintojai irgi norės valgyti“, – nusivylimo neslėpė Z. Varanavičienė.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.