Ar neįsisiūbuos grūdininkystės verslo laivas?

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis ŠIMAS:

„Grūdų eksportuotojai jau daugiau kaip dešimt metų veikia nestabilioje aplinkoje. Besikeičiančios eksporto rinkos jau tapo mums įprastu išbandymu, tad nieko išskirtinio pastaruoju laiku nenutiko, mes jau esame įpratę dirbti tokiomis sąlygomis.

Tam, kad sėkmingai veiktume toliau, kad būtume ir išliktume konkurencingi, mums svarbu turėti kokybišką ir konkurencingą prekę. Kokybei daug įtakos turi mažėjantis augalų apsaugos priemonių naudojimas. Pavyzdžiui, dėl šios priežasties pastaruosius trejus metus Lietuvos ūkininkai gali užauginti tik pašarams tinkančias pupas. Labai gaila, nes ne tik prarandame eksporto rinkas, bet, pradėję mažiau jų auginti, ūkininkai netenka puikiai sėjomainai tinkančios kultūros.

Trąšų trūkumas yra ir viena pagrindinių kviečių kokybės suprastėjimo priežasčių. Konkurencingiausi rinkoje antros klasės, turintys 12,5 proc. baltymų, kviečiai, juos lengviausia parduoti. Žinoma, labai gerai turėti ir aukštos klasės kviečių, kurių baltymingumas 14 proc. ir daugiau, tačiau tai jau nišinis produktas, reikia ieškoti, kam juos parduoti. Jei kviečių kokybė gerokai prastesnė, mažiau nei 12,5 proc. baltymų, mes jau turime konkuruoti su visu pasauliu, ir gauti gerą kainą gerokai sudėtingiau. Tad jei užauginsime pakankamai 12,5 proc. baltymų kviečių, neturėsime didelių iššūkių juos realizuodami.

Dėl konkurencingumo – kol kas savo kaina mes galime konkuruoti maždaug su 60 proc. pasaulio eksportuojamų kviečių, likusieji yra daug pigesni (kaip Rusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, Argentinos ir pan.). Nors ir didėja mokesčiai, brangsta darbo jėga, mūsų ūkininkai sugeba efektyviai dirbti. Didžiuma jų jau suprato, kad dėl rinkų svyravimo jie turi planuoti savo verslą, piniginius srautus trejiems, penkeriems metams į priekį.

Kitų Vakarų Europos šalių ūkininkams sekasi prasčiau, jie tampa nekonkurencingi, traukiasi iš rinkos, keičia veiklos pobūdį. Dėl sumažėjusio derliaus, pasikeitusio reglamentavimo šiose šalyse mums atsiveria Vokietijos, Ispanijos, kitų šalių rinkos. Aukščiausios klasės kviečių laukia Vokietija, Ispanija, Nyderlandai, pupų, kaip pašaro, parduodame vis daugiau į Daniją, Nyderlandus, Ispaniją, o mūsų visi pertekliniai rapsai jau tradiciškai keliauja į Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus.

Pagrindiniai mūsų konkurentai, eksportuojant į trečiąsias šalis, – Juodosios jūros regiono šalys. Baltijos jūros regione mes gerokai lenkiame kaimynus latvius, estus, bet vis sunkiau konkuruoti su kolegomis iš Lenkijos. Sustambėję jų ūkiai išaugina kokybiškus grūdus konkurencingomis kainomis, ateities planus išduoda ir plečiami Gdansko, Gdynės uostai, didinantys eksporto galimybes, tad konkurencija su šios kaimynės eksportuotojais ateityje tik didės.

Taigi, apibendrinant – turime siekti išlaikyti Lietuvos lyderystę mūsų regione, o tai galime padaryti tik pasiūlydami kokybiškų grūdų už konkurencingą kainą.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) narės Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonės (Tupikų k., Šakių r.) valdytojas Aleksandras STONKUS:

„Nestabili rinka jau yra turbūt trejus metus, visas ministro Kęstučio Navicko vadovavimo laikas buvo grynas nestabilumas žemės ūkyje. Jau nekalbu apie tai, kad rinkos lyg ir nepriklauso nuo mūsų požiūrio, bet iš tikrųjų labai priklauso. Juk Ukrainai buvo leista vežti visą produkciją į Europos Sąjungą, į Lietuvą – taip pat, be muitų ir be jokių apribojimų. Rusiškos produkcijos nebuvo, tegul jie nemuilina akių žmonėms. Tai tik ukrainietiška produkcija. Ir dabar yra pilni sandėliai, priversti kukurūzų, rapsų – ko tik nori. Valdžia prisideda prie nestabilumo, pesticidų naudojimo ribojimas irgi pablogina derlių bei jo kokybę. Tai labai kenkia.

Sėjomainų reikia laikytis, bet kai jos pasidaro neprotingos, pavyzdžiui, negalima sėti kukurūzų į tą pačią žemę kelerius metus, irgi yra visiškas absurdas. Juk kukurūzai būdavo sėjami iki 20 metų toje pačioje vietoje, bulvės – 15 metų. Pačiam ūkininkui reikia spręsti tokius dalykus, o dabar yra tarsi prievartavimas, kad negalima jų sėti. Kažkokios visiškos nesąmonės... Be abejo, sėjomainų turi būti laikomasi, tik reikia mažinti dirvonuojančių laukų plotus. Dabar, žiemą, žiūriu į tokius laukus ir neįmanoma nustatyti, kas ten sudygę. Ogi, pasirodo, tai yra piktžolės ražienose.

Turbūt labai teisingai Donaldas Trumpas ir kiti amerikiečiai sakė, kad ta visa žalioji mūsų politika yra visiškas absurdas. Jau greitai Europa su tuo absurdu jokiose rinkose visiškai nebebus konkurencinga. Europa nebekonkurencinga ir todėl, kad naudoja baisiai brangias žaliavas. Už suskystintas dujas mokame keturis kartus brangiau, už elektrą mokame penkis kartus brangiau, nei ji kainuoja iš tikrųjų, už viską permokame. Nežinau, kiek žmonės dar pajėgs kentėti, kol nuo jų lupa tą penktą kailį. Turbūt vieną dieną baigsis kantrybė ir prasidės baisios suirutės.“

Aleksandro Stonkaus ir redakcijos nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.