Vokiečių žemdirbius spaudžia gausūs lietūs
Lietuvos žemdirbiams šis pavasaris – tikra gamtos dovana. Laukai sausi, tad sausį pradėtos daiginti bulvės į vagas pabiro jau prieš pora savaičių. Visai kitokia situacija Vokietijoje. Dėl prasto oro pernykštis bulvių derlius visoje Europoje buvo menkesnis. Prasidėjus stipriems lietums kai kuriuose žemyno regionuose net nepavyko nukasti viso derliaus, dalis bulvių taip ir liko žiemoti lauke. Tad nieko nuostabaus, kad valgomųjų gumbų atsargos sparčiai senka. Kai kurie Bavarijos ūkininkai ir pakuotojai jau svarsto, kad šiemet bulvių užteks tik iki gegužės pabaigos. Ankstesniais metais savo klientus jie aprūpindavo mėnesiu ilgiau.
Ne ką geresnis vaizdas kalbant ir apie ankstyvųjų bulvių sodinimą. Bavarijoje ūkininkaujantis Johannas Schmidtas prisipažįsta, kad krituliams merkiant dirvą, dar nežino, kada galės pasodinti ankstyvąsias veisles. „Ankstyvųjų bulvių rinka yra palyginti maža. Mano žiniomis, pastaraisiais metais kultūra nebuvo labai išplėtota. Šiemet sodinimo medžiaga pabrango ir jos kiekis ribotas, tai tikrai bus rimtas stabdys bulvių augintojams. Tą patį galima pasakyti ir apie vėlyvesnių veislių auginimą“, – pavasario rūpesčiais portale „Freshplaza“ dalijosi vokiečių ūkininkas.
Italai skaičiuoja būsimo derliaus kaštus
Sėklinių bulvių kainoms šoktelėjus aukštyn, dėl būsimo derliaus pardavimų nuogąstauja ir italai. Dar pernykščiu derliumi prekiaujantys centrinės ir pietinės Italijos ūkininkai jau skaičiuoja, kiek jiems kainuos užauginti šiųmetį, ir svarsto, už kokią kainą galės jį parduoti.
Šiemet vien tik hektaro apsodinimas sėklinėmis bulvėmis, pasak jų, atsieis daugiau nei 4 000 eurų, palyginti kai prieš metus – maždaug 2 300 eurų. Sodinamosios medžiagos kaina išaugo nuo 80–100 eurų/100 kg iki 170–200 eurų. Kadangi gumbai į vagą dedami 35 cm atstumu, hektarui apsodinti sunaudojama apie 2,3 t sėklinių bulvių. Prie šių sąnaudų dar pridėjus išlaidas trąšoms, drėkinimui, kurui ir darbo jėgai, susidaro įspūdinga apie 10 000 eurų/ha kaina.
Augintojai svarsto: ar nenutiks taip, kad pagrindine daržove europietiškoje virtuvėje buvusi bulvė ateinantį rudenį taps vartotojams sunkiai įperkama?
Ispanai stebisi bulvių importo mastais
Ispanai gūžčioja pečiais: kaip nutiko, kad per pastaruosius penkerius metus bulvių importo apimtys jų rinkoje padidėjo 30 proc., o vertė – 60 proc., iš viso 1 mln. tonų ir 472 mln. eurų. Šiek tiek nuotaiką pataiso tik tai, kad šalies statistika fiksuoja ir 2023 m. išaugusį šių daržovių eksportą – 390 700 t, t. y. 28 proc. daugiau nei per pastaruosius penkerius metus. Daugiausia pernai jų išgabenta į Portugaliją (per 161 000 t).
Ispaniškas bulves šioje šalyje keičia egiptietiškos, ypač ankstyvųjų bulvių rinkoje. 2019 m. bulvių importas sudarė 2 463 t, o 2023 m. – jau net 50 488 t. Importo vertė padidėjo nuo 1,1 mln. eurų iki 24,9 mln. eurų.
Egiptas yra didžiausias ne ES bulvių tiekėjas Ispanijai, o ES lygmeniu pozicijas stiprina Prancūzija.
Nors kai kuriuose Ispanijos regionuose bulvių plotai šiemet šiek tiek sumažės, planuojama, kad kituose padidės, todėl tikimasi, jog bulvių laukų plotas išliks 2023 m. lygyje.
Egiptietiškų bulvių daugėja visoje ES
Egiptietiškų bulvių pasirodymą pastarosiomis savaitėmis ne tik Ispanijoje, bet ir į kitose ES šalyse, pasak „EastFruit“ analitikų, lėmė staigus Egipto svaro nuvertėjimas. Vyriausybei leidus laisvai svyruoti oficialiam vietinės valiutos kursui, JAV dolerio vertė Egipto svaro atžvilgiu per vieną dieną padidėjo daugiau nei 61 proc.
Tai kaip tik sutapo su aktyvaus bulvių eksporto iš Egipto sezonu. Kadangi jos yra viena iš pagrindinių šalies eksportuojamų kultūrų, o Europoje bulvių kainos muša visus rekordus, Egipto svaro devalvacija šiai rinkai išėjo į naudą. Tai leido šiek tiek sumažinti įtampą dėl bulvių trūkumo ir užkirto kelią tolesniam kainų kilimui.
Egiptas yra vienas iš 5 didžiausių pasaulio bulvių eksportuotojų. Pagrindinės jo rinkos yra Rusija, ES, Jungtiniai Arabų Emyratai, Libanas, Irakas, Kuveitas ir Sirija. Tačiau šiuo metu dėl husių išpuolių Raudonojoje jūroje susiduriama su sunkumais, ir bulvių eksportas iš Egipto į ES šalis tampa dar patrauklesnis.
Selekcininkams – naujų galimybių metas
Šiemet naudos tikisi ir bulvių selekcijos įmonės. Pavyzdžiui, naujoviškų bulvių veislių rinkos lyderė „Agrico Potatoes“ jau pastebi, kad brangstant ir trūkstant išbandytų bei populiarių bulvių sėklų, padidėjo naujomis veislėmis apsodintų bulvių plotai. Selekcininkai į šiuos metus žiūri kaip į didelių iššūkių ir naujų galimybių metą.
„Tam tikra prasme tai, kas atrodė kaip problema, gali tapti puikia galimybe pramonei: daugelis į Europos katalogus įtrauktų veislių, kurios nebuvo pasodintos, pakeis tas, kurios buvo planuotos pasodinti“, – akcentuoja puikią progą ūkininkams išbandyti naujas veisles „Agrico Potatoes“ atstovas Juanjo Santamaría.
Bendrovė yra sukūrusi naujų įdomių veislių: ‘Jolene‘, ‘Levante‘ ir ‘Twister‘. Tiesa, jos labiau skirtos auginti Pietų Europoje.
‘Jolene‘ yra pusiau vėlyva bulvių veislė, tinkama kepti, ‘Levante‘ – taip pat pusiau vėlyva, labai derlinga, lapų ir gumbų miltligei atspari veislė, ‘Twister‘ – pusiau ankstyva veislė, skirta tradiciniams ir ekologiniams ūkiams, taip pat derlinga ir atspari miltligei.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi 123rf nuotr.