Columbus +22,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +22,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Ar rūsyje daržovės tikrai saugios?

2023/10/11


Įvairių daržovių derlių nuimame skirtingu laiku, tačiau visoms galioja ta pati taisyklė – reikia sulaukti tinkamos brandos. Suprantama daržovės žiemą laikysis geriau ir tada, kai nuimant oras yra sausesnis. Kaip teisingai sandėliuoti ir saugoti nuo ligų svogūnus, česnakus ir šakniavaisius, pasakoja Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena SURVILIENĖ.

Šaltai laikomos daržovės nesudygsta

Svarbu svogūnus ir česnakus imti kuo sausesniu oru ir visiškai subrendusius. Nuimti jie gerai apdžiovinami saulėje, nuvalomi ir laikomi sausai.

Jeigu svogūnus nuimsime per anksti, ropelės nespės pasidengti išoriniais lukštais, kaklelis liks storas, atviras (sakoma, visiškai neužsidaręs), per kurį dar lauke į svogūną lengvai patenka ligų sukėlėjai, sukeldami puvinius, iš kurių labiausiai išplitęs kaklelio puvinys.

Perbrendusių svogūnų ropelių audiniai skyla, lukštai nubyra, dažnai pakartotinai dygsta šaknys.

svogūnai, česnakai
Perbrendę česnakai ir svogūnai.

Jeigu česnakai nevisiškai subrendę, galvelės purios, nestandžios, tai greitai užsikrečia ligų sukėlėjais – kekeriniu, fuzariniu, pelėjūniniu puviniais.

Perbrendusių česnakų lukštai lengvai atsiskiria, galvelės subyra, skiltelės irgi atsiskiria nuo dugnelio. Geriau išsilaiko tie česnakai, kurių išdžiovintas galveles dengia ne mažiau kaip trys sluoksniai išorinių lukštų.

Svogūnai ir česnakai laikomi gerai vėdinamame sandėlyje, atvirose dėžėse ar tinkliniuose maišuose. Oro drėgmė turi būti ne daugiau kaip 70 proc., temperatūra maistiniams svogūnams ir česnakams – 1–3 °C.

Porams tinkamiausia temperatūra yra –1,5 °C šalčio ir 98–100 proc. santykinė oro drėgmė.

porai
Per šiltai laikomi porai vysta, juos puola puviniai.

Šaltai laikomos daržovės prieš laiką nesudygsta, be to, jas mažiau puola puviniai. Neblogai svogūnai išsilaiko ir truputį aukštesnėje temperatūroje, nuo 0 iki 3 °C.

Žiemą reikėtų kartas nuo karto juos perrinkti. Atskirai laikomi smulkūs svogūnėliai. Juos ankstį pavasarį galima atželdinti.

Morkas ir burokėlius gali pulti ligos

Šakniavaisiai blogiau laikosi apšalę. O, tarkim, morkas daržininkams yra tekę imti ir sningant. Trumpalaikis –2–3 °С šaltis morkoms – gal ir nieko baisaus, juolab, kad žemė dar neperšalusi. Tačiau –10 °С šaltis jau kelia grėsmę.

Nuimant burokėlius, morkas, salierus, pastarnokus, gelsves, reikia nupjauti lapus. Nuimtus šakniavaisius iki 5–6 savaičių galima laikyti ir laukuose. Daržoves lauke galima sudėti į nedidelius kaupus ar dėžes, pridengti, kad jos neišgarintų drėgmės.

morkos
Juodasisi puvinys (Alternaria radicina) ir pūvantys per drėgnai augusių morkų galiukai.

Į saugyklas, sandėlius daržovės kraunamos, kai juose temperatūra ne aukštesnė kaip 5–6 °C. O šakniavaisinėms daržovėms turėtų būti 0–1 laipsnio šilumos ir 95–98 proc. drėgmės. Sandėliuose daržovės sukraunamos į dėžes, konteinerius, maišus, supilamos į krūvas ar sudedamos į kaupus.

Morkų odelė plona, jos greitai vysta ir genda, todėl geriausia jas susluoksniuoti su drėgnu smėliu, kraikinėmis durpėmis, apibarstyti kreida (10 kg morkų – 150–200 g kreidos). Smėlį ir durpes reikia kasmet keisti.

Rūsiuose, kur temperatūra apie 0 °C, šakniavaisiai gerai laikosi polietileno maišuose.

burokėliai
Burokėlių sklerotinis puvinys.

Dažniausios burokėlių ligos sandėliuose – rauplės, fomozinis, sklerotinis puviniai. Pagrindiniai produkcijos pūdytojai – grybų rūšys Botrytis cinerea, Phoma betae, Sclerotinia sclerotiorum, Fusarium spp.

Nuo Fusarium spp. infekcijos pažeistų šakniavaisių tiek išorės, tiek vidiniai audiniai apsineša balta arba rausva grybiena su konidijomis. Fuzarioze burokėliai suserga tiek per vegetaciją, tiek sandėliuojami.

Botrytis cinerea ir Sclerotinia sclerotiorum grybai sudaro skleročius, todėl užkratas ilgą laiką gali likti patalpose, ant konteinerių, inventoriaus. Taip pat užkratas gali patekti ir iš lauko.

Fomozės (Phoma betae) požymiai lauke aptinkami vegetacijos pabaigoje. Ant senesnių apatinių lapų formuojasi 1–2 cm, kai kur – iki 3 cm ovalios, šviesiai rudos, lietingu oru – juodos koncentriškai apvalios dėmės. Pamažu dėmėse formuojasi juodos piknidės. Smulkias įdumbančias juodas dėmeles galima aptikti ant šakniavaisių dar lauke. Ryškesni fomozės požymiai ant sandėliuojamų šakniavaisių pradeda reikštis po 1–2 mėnesių, o masiškai – laikymo pabaigoje, pavasarį. Ant pažeistų šakniavaisių formuojasi juodas grybo apnašas su gausiomis piknidėmis. Didelę įtaką ligos eigai turi dirvožemio sąlygos. Liga intensyvesnė rūgščiame, molingame dirvožemyje, kai aukštai telkšo gruntinis vanduo, nesubalansuota mineralinė mityba su azoto trąšų pertekliumi.

 

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena SURVILIENĖ

Autorės nuotr.

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis