Ar šabakštynai taps gėriu, už kurį dar ir mokės?

Tvarumas ar apleistumas?

ŽŪM siūlo iš esmės keisti požiūrį į apleistą žemę – buvo apleista, o, pakeitus įstatymus, taptų kraštovaizdžio elementais. Iš tikrųjų, kodėl žaliojo kurso kontekste nepakeitus žvilgsnio į žemės apleistumą? Juk sostinėje ir kituose miestuose tokia transformacija jau vyksta – nešienaujami plotai vadinami tvariu sprendimu. Tiesa, čia galioja dvigubi standartai – jeigu apleistas yra privatus sklypas, savininkui taikomas didesnis žemės mokestis (dažniausiai 4 proc. tarifas). Kai kuriose savivaldybėse specialistai kartais net su liniuote matuoja, kokio dydžio auga žolė, kad nuspręstų, ar savininkui dar skirti ir baudą. Bet Vilniaus viešosiose vietose išstypę žolynai – privalumas. Tad gal nenuostabu, kad ir ŽŪM norėtų apleistai žemei suteikti tvarumo įspūdį?

Žemdirbių organizacijų atstovai kategoriškai su tuo nesutinka ir tokius siūlymus vadina nelogiškais ir prieštaringais. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus požiūriu, visiškai nesuvokiama ir nepaaiškinama tokio siūlymo atsiradimo priežastis. „Teko diskutuoti su žemės ūkio viceministru Donatu Dudučiu, kuris prisipažino, kad tokie teisės aktų pakeitimai buvusi jo asmeninė iniciatyva ir jis turėjęs išskirtinai gerų ketinimų padėti ūkininkams. Išsakius argumentus prieš, jis teigė juos išgirdęs ir supratęs“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino LŪS pirmininkas.

Anot jo, pagrindinis argumentas yra labai aiškus – apleistos žemės sąvokos atsisakymas dirbantiems ūkininkams nebus naudingas. To laukia tikriausiai tik tie, kurie yra apmokestinti padidintu žemės mokesčių už tai, kad žemės ūkio paskirties žemės nenaudoja pagal paskirtį ir nepalaiko jos geros agrarinės būklės. Tai yra nešienaujama ir sumedėjusiais augalais apaugusi žemė – šabakštynai.

ŽŪM duomenimis, 2023 m. apleistos žemės ūkio naudmenų žemės plotų Lietuvoje iš viso buvo 31,7 tūkst. ha. Kaip bebūtų keista, didžiausia dalis buvo valstybinėje žemėje – 23,3 tūkst. ha, o privačioje žemėje – tik 8,4 tūkst. ha.

Siūlo paversti negamybiniais plotais

Žemės mokesčio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi teisės aktų pakeitimai siejami su ambicinga tvaraus ekonomikos augimo strategija – Europos žaliuoju kursu. Vienas iš „Nuo lauko iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijų Europos Sąjungos (ES) lygio tikslų iki 2030 m., aktualių žemės ūkio sektoriui, – užtikrinti, kad bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarytų biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai.

„Manytina, kad, siekiant įgyvendinti žaliojo kurso idėją, kurios tikslas – rasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos, šiuo metu kaimo gyvenamosiose teritorijose esančių sumedėjusiais augalais apaugusių žemės plotų savininkus reikėtų ne bausti didesniais žemės mokesčiais, o minėtus žemės plotus įveiklinti kaip negamybinius žemės plotus, pavyzdžiui, kaip kraštovaizdžio elementus, skirtus žemės ūkio naudmenų biologinei įvairovei pagerinti. Paminėtina, kad tokių kraštovaizdžio elementams priskirtinų plotų, kurių dydis – iki 0,5 ha, Lietuvoje yra apie 12 tūkst. ha, o iki 1 ha – 19 tūkst. ha. Šiuo atveju tokių žemės plotų savininkai ar naudotojai galėtų pasinaudoti ES teikiama parama už tokių kraštovaizdžio elementų deklaravimą“, – argumentuoja įstatymo projekto rengėjai.

ŽŪM mano, kad, siekiant skatinti racionalesnį ir efektyvesnį žemės naudojimą bei apleistų žemės plotų mažinimą, apleistų žemės ūkio naudmenų sąvokos turėtų būti atsisakoma. „Šiuo atveju plotus, kurie yra dirbamojoje žemėje, bet nėra naudojami žemės ūkio gamybai, būtų galima įveiklinti kaip negamybinius žemės plotus, o gamybinius plotus toliau naudoti pagal jų paskirtį“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Siekiant tai įtvirtinti, būtų keičiamos atitinkamos Žemės mokesčio įstatymo, Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos.

Šabakštynas ar kraštovaizdžio elementas?

R. Juknevičius ŪP aiškino, kad ir dabar apleistus žemės plotus buvo galima prižiūrėti kaip vadinamuosius kraštovaizdžio elementus. Bet tai iki šiol nevyko, nors tos žemės savininkai mokėjo didesnį žemės mokestį. „Tad kokia logika atsisakyti apleistos žemės sąvokos? Bandoma argumentuoti, kad tada esą bus daugiau deklaruojama kraštovaizdžio elementų, tai esą skatins tų žemių savininkus išnuomoti jas kraštovaizdžio elementams. Bet koks ūkininkui bus noras imti tuos šabakštynus ir kokiu čia stebuklingu būdu atsitiks taip, kad tie šiukšlynai taps kraštovaizdžio elementais? Jeigu pakeisime sąvoką ir šabakštynus vadinsime kraštovaizdžio elementais, tada man gėda dėl Lietuvos. Tikrai nematau, kokia priežastis dabar turėtų lemti, kad tie plotai taptų siektinu žaliuoju rezultatu“, – konstatavo LŪS pirmininkas.

Jis svarstė, kad galbūt daliai visuomenės, kuri džiaugėsi buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvomis sostinėje nešienauti tam tikrų vietų, pievų, šabakštynai yra gėris. Bet, ko gero, daug kas suvokia, kad šabakštynas yra šabakštynas, kur net įžengti nebūtų drąsu.

Kam gali būti naudinga?

ŪP pašnekovas svarstė, kad tokie teisės aktų pakeitimų siūlymai, tikėtina, neatsirado šiaip sau iš gerų ketinimų. „Jie gali būti naudingi tiems verslininkams, nekilnojamojo turto plėtotojams, kurie patraukliose nekilnojamojo turto plėtrai vietovėse turi prisipirkę nemažų plotų ir laukia, kada bus įgyvendinami projektai, statomi namai. Bet kol kas ta žemė dirvonuoja, už ją mokamas didesnis žemės mokestis. Manau, kad didžioji apleistos žemės dalis yra būtent tokia“, – savo pamąstymais dalijosi R. Juknevičius.

Tiesa, jis pastebėjo, kad kai kuriais atvejais iš tikrųjų yra reali problema, kai žemės ūkio naudmenų plotų savininkas jų negali naudoti pagal paskirtį. „Pats žinau tokių atvejų, kai apleistos teritorijos, kur yra likę kolūkinių pastatų griuvėsių, žemė vis dar vadinama žemės ūkio paskirties žeme, nors tokiai paskirčiai jos naudoti negali. Vietos savivaldybės sprendžia, kokius žemės mokesčius skirti: didesnius ar ne, ir tai tokiais atvejais, manau, yra teisinga. O ten, kur žemė yra naši ir tinkama gamybai, bet per ilgesnį laiką apauga krūmynais bei medžiais, dėl to dažnai būna sugadinama ir melioracija, manau, pelnytai taikomi didesni žemės mokesčiai savininkams, kurie žemės nenaudoja pagal paskirtį“, – samprotavo LŪS pirmininkas.

Skatintų žemės apleistumą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.