Ar smulkiesiems Europos pieno gamintojams pavyks įveikti besitęsiančią pieno krizę?

Statistinių duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pernai ES pagamino 143 mln., JAV – 104 mln., Indija – 99,5 mln., Kinija – beveik 41 mln., Rusija – 32 mln. metrinių tonų pieno. Tarp Bendrijos valstybių pirmauja Vokietija, 2022 m. pagaminusi apie 31,9 mln. t karvių pieno, Prancūzija (maždaug 24,1 mln. t), ir Nyderlandai (13,9 mln. t). Dvi pirmosios šalys patenka į pasaulinį pieno gamintojų dešimtuką.

Nepaisant gražios statistikos, USDA prognozuoja, kad pieno sektorius ES šiemet gali sumažėti. Nors pernai karvių produktyvumas padidėjo 0,3 proc., jis neatsveria melžiamos bandos sumažėjimo. Statistiniai duomenys ne itin džiugina ir JAV, vis tik dvejus metus iš eilės gamybos apimtys didėjo bent po 0,04 proc. ir, regis, nemažės šiemet. Tokią pieno gamybos dinamiką šioje šalyje, pasak specialistų, lėmė pabrangę pašarai ir į aukštumas šoktelėjusios mėsai parduodamų karvių kainos.

Nors pernai karvių produktyvumas padidėjo 0,3 proc., jis neatsveria melžiamos bandos sumažėjimo.

Pasak Jungtinės Karalystės Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros valdybos, daugiausia neigiamos įtakos ES pieno gamybos apimtims turėjo per metus sumažėjusi gamyba Prancūzijoje (89,9 mln. l), Vokietijoje (73,8 mln. l) ir Airijoje (96,1 mln. l).

Didelės gamybos sąnaudos, mažėjančios pieno supirkimo kainos, Žaliojo kurso suvaržymai nuolat daro spaudimą visiems Bendrijos pieno gamintojams. Akivaizdu, kad šios krizės metu labiausiai kenčia smulkieji ūkiai. Jie patiria didesnį poveikį, nes negali pasinaudoti masto ekonomija arba veiksmingai derėtis su perdirbėjais. Panašu, kad šie veiksniai ir toliau skatins mažesnių gamintojų rinkos konsolidavimą bei uždarymą, tuo tarpu didesni operatoriai turi pajėgų išlaikyti bandų skaičių. USDA ataskaitos rengėjų nuomone, tai 2024 m. galėtų sulėtinti bendrą bandos mažinimo tempą ES.

Ūkininkai spąstuose

Panašu, kad Europos ūkininkai pateko į savotiškus spąstus: jų išlaidos – ypač energijai, trąšoms ir transportui – išaugo, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, o tuo pat metu vyriausybės ir prekybininkai, reaguodami į didėjantį infliacijos poveikį vartotojams, buvo suinteresuoti kylančias maisto kainas išlaikyti įkandamas pirkėjams. Tai atspindi „Eurostat“ duomenys, rodantys, kad nuo 2022 m. III ketvirčio iki 2023 m. III ketvirčio maisto kainos mažėjo beveik 9 proc., o ūkininkai už savo produkciją gavo bazinę kainą.

Europos ūkininkai pateko į savotiškus spąstus: jų išlaidos – ypač energijai, trąšoms ir transportui – išaugo, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, o tuo pat metu vyriausybės ir prekybininkai, reaguodami į didėjantį infliacijos poveikį vartotojams, buvo suinteresuoti kylančias maisto kainas išlaikyti įkandamas pirkėjams.

Panašūs procesai vyksta ir ES nepriklausančiose žemyno šalyse. Pavyzdžiui, Šveicarijoje per pastaruosius dešimt metų pieno ūkių skaičius sumažėjo nuo 24 369 2012 m. iki 17 603 2022 m. Vien pernai pasitraukė 439 pieno gamintojai ir pienininkystės sektorius susitraukė 2,5 proc.

Suprantama, sumažėjo ir pieno gamybos apimtys: 2023 m. Šveicarijoje pagaminta 3 236 950 t, tai yra 15 445 t arba 0,5 proc. mažiau nei metais anksčiau. Pernai šioje šalyje užfiksuotas mažiausias pieno pristatymas nuo 2009 m., kai buvo panaikinta pieno kvota. Pozityvių pokyčių nesitikima ir šiemet, nes pieno kainos ir toliau mažėja, o didelio sąnaudų sumažėjimo nelaukiama.

Apie šį sektorių ištikusią krizę liudija ir vieno šveicarų ūkio istorija. 2012 m. Johanas Viretas perėmė šeimos ūkį, investavo į naujo, modernaus tvarto statybas, kuriame laikė 40 melžiamų karvių.

35-erių metų ūkininkas, savo istoriją pasakodamas „Schweizerbauer“, atkreipė dėmesį į tai, kad žemdirbiams dabar tenka dirbti, pasikliaujant aplinkai nekenksmingais metodais grindžiama praktika, kurios tikslas nėra bet kokia kaina padidinti produktyvumą. „Tačiau dabartinė sistema reiškia, kad negalime susitvarkyti, jei vis intensyviau neplečiame veiklos“, – tikina ūkininkas.

Per praėjusius metus jis primelžė 180 t pieno, beveik tiek, koks yra šalies vidurkis. Tačiau šis vidurkis per pastaruosius dešimt metų nuolat augo: nuo 138 t 2012 m. iki 185 t vienam ūkiui 2022 m. Tai atitinka 34 proc. padidėjimą per šį laikotarpį. Deja, tai buvo riba, kurios J. Viretas jau nebegalėjo peržengti, nes jo pieno ūkis tapo nuostolingas.

Pernai ūkio finansai nukentėjo, kai apsirgo dalis bandos, be to, dėl veisimo problemų karvės vėliau veršiavosi ir ūkininkas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kooperatyvui. Šiemet 2 centais sumažėjo pieno supirkimo kainos ir tuo pačiu metu vežėjas padidino tarifą – tai buvo paskutinis lašas, privertęs ryžtis atsisakyti pieno gamybos. „Mes nuolat vaikštome peilio ašmenimis – tai ne gyvenimas“, – sako šveicarų ūkininkas.

„Mums reikia pagrįstų pieno kainų, – teigė jis ir priduria, – Žmonės mano, kad gyvename iš tiesioginių išmokų. Tačiau tai sudaro tik nedidelę pajamų dalį, reikalingų, kad verslas veiktų“.

Atsisakęs pieno gamybos, jis ir toliau ūkininkauja: 35 ha ūkyje nusprendė didinti dirbamus žemės plotus, labiausiai cukrinių runkelių.

Mažėja smulkiųjų pienininkų ir Lietuvoje

Smulkieji pieno ūkiai iš vidaus rinkos traukiasi ir Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) leidinio „Lietuvos žemės ūkis. Faktai ir skaičiai“ duomenimis, 2023 m. sausį–birželį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., karvių Lietuvoje sumažėjo 2,7 proc., o pieno gamintojų – 10 proc. Per metus neliko 1 400 pieno ūkių, o palyginti su 2021 m., jų sumažėjo 4 800 (19,5 proc.).

Didesnę pieno ūkių dalį (57,2 proc.) sudaro ūkiai, kuriuose laikoma 1–5 karvių, 22,4 proc. pieno gamintojų sudaro 6–14 karvių laikytojai. Sektoriaus analizė rodo, kad pieno pernai per pirmą pusmetį supirkta mažiau tiek iš smulkiųjų, tiek iš stambiųjų pienininkų, bet mažiausiai iš tų, kurie laiko 1–5 ir 6–14 karvių.

Iš ūkių, laikančių 1–5 karves, pieno buvo nupirkta 7,9 proc. mažiau, o iš 6–14 karvių laikančių pienininkų – 13,5 proc. mažiau. Užtat 15 ir daugiau karvių laikantys ūkiai pieno pardavė tik 0,5 proc. mažiau nei per pirmą 2022 m. pusmetį.

Sąlygos griežtėja, o kainos neauga

ES ūkininkai jaučiasi įstrigę tarp akivaizdžiai prieštaringų visuomenės reikalavimų: pigaus maisto ir klimatui palankių procesų.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros ataskaitoje teigiama, kad nuo 2023 m. pradžios ES žaliavinio pieno kainos mažėjo, tik nuo vasaros jos ėmė trauktis lėčiau. Vidutinė ES žaliavinio pieno kaina rugpjūtį buvo 25 proc. mažesnė nei per 2022 m. gruodžio mėn. piką ir siekė apie 43,6 Eur./100 kg. Rugsėjo mėnesio skaičiavimais, didžiausias kainų kritimas pernai (apie 43 proc., palyginti su 2022 m. gruodžio mėn.) užfiksuotas Airijoje. Prancūzijoje ir Italijoje kainos sumažėjo apie 10 proc.

Skaičiuojama, kad žemės ūkio sektorius išmeta 11 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žaliojo kurso tikslai gražūs: iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu bloku, iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, daugiau žemės skirti ne žemės ūkio reikmėms, pavyzdžiui, paliekant ją pūdymui, ir padvigubinti ekologinę gamybą iki 25 proc. visos ES dirbamos žemės, užtikrinti gyvūnų gerovę. Tik ar ūkininkai pajėgūs politikų užmojus įgyvendinti?

Šiuos metus pradėję protestais Europos ūkininkai tvirtina, kad žalioji politika yra nesąžininga, nereali, ekonomiškai neperspektyvi. Žemės ūkis, taip pat ir pienininkystės sektorius, tampa vis mažiau pajėgus konkuruoti su kitomis šalimis, kurių produkcijos savikaina gerokai pigesnė, nes taikomi daug mažesni gamybos standartai.

Žemės ūkis, taip pat ir pienininkystės sektorius, tampa vis mažiau pajėgus konkuruoti su kitomis šalimis, kurių produkcijos savikaina gerokai pigesnė, nes taikomi daug mažesni gamybos standartai.

Jei Rytų ir Centrinės Europos šalių ūkininkai didžiulių nuostolių patiria nepajėgdami konkuruoti su pigia žemės ūkio produkcija iš Ukrainos, kuriai ES atsisakė kvotų ir muitų po Rusijos invazijos, tai kitose ES šalyse piktinamasi dėl didėjančio importo srauto iš tokių šalių kaip Naujoji Zelandija ir Čilė, taip pat MERCOSUR prekybos bloko, kur nėra privaloma laikytis tokių pačių griežtų taisyklių kaip ES ūkininkams.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.