Ar tikrai Lietuvoje tik žemės ūkis gauna paramą iš ES?

2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos Lietuvoje biudžetas – beveik 8 mlrd. eurų. Tai Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikei ekonominei ir socialinei gerovei bei Lietuvos ekonomikos atsparumui ir konkurencingumui užtikrinti.

Pagal Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021–2027 m. ES fondų programą yra nukreiptos į šias pagrindines sritis:

• inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
• švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
• žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
• sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
• pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
• tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Už Lietuvos ūkio vystymo politiką ir  verslo konkurencingumo didinimą atsakinga LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Remiantis jos skelbiama informacija, Lietuvos ekonomikai stiprinti ir pastaraisiais metais kylantiems sunkumams įveikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradeda taikyti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Finansavimas bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.

Lietuvos ekonomikai stiprinti ir pastaraisiais metais kylantiems sunkumams įveikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradeda taikyti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų.

EIM skelbia, kad šis beveik 1 mlrd. vertės Lietuvos ekonomikos planas susideda iš 3 dalių. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai. Verslo, inovacijų ir investicijų srityje bus kryptingai siekiama aukšto tikslo – išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki 2024 metų padidinti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2023 metų pabaigos bus paskelbta MTEP veikloms skirtų kvietimų už beveik 144 mln. Eur.

Daug dėmesio bus skiriama startuoliams ir veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau naujai sertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akceleravimo programas, veiklos optimizavimo priemones ir pan. Tam numatoma kvietimų už beveik 60 mln. Eur.

Ir toliau kryptingai bus dirbama siekiant diversifikuoti rinkas ir pritraukti naujų investuotojų. Šioms finansinėms priemonėms numatoma 120,5 mln. Eur. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. Eur.

Skaitmenizacijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti bei tobulinti. Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą. Tam bus pradėtas taikyti įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 mln. eurų.

Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas – tam numatyta 95 mln. Eur. Taip pat bus pradėta kurti lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto sprendimams (35 mln. eurų), numatoma skatinti e. komercijos modelių naudojimą (12 mln. eurų) ir kt.

Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo, taip pat veiklai efektyvinti. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. Eur.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Pramonės įmonėms energijos vartojimo efektyvumo sprendimams diegti – 35 mln. eurų. (EIM informacija).

Taigi ES paramą gauna visos verslo sritys, taip pat ir gyventojai.  Teiginys, kad ES parama naudojasi tik žemės ūkis, yra mitas.

Teiginys, kad ES parama naudojasi tik žemės ūkis, yra mitas.