Ar ūkininkų protestai vėl paralyžiuos Briuselį?

AGRI priimtame rezoliucijos projekte, kurį 38 nariai balsavo už, 8 prieš ir 2 susilaikė, raginama suteikti ūkininkams daugiau lankstumo ir paramos laikantis BŽŪP taisyklių.

Tuo metu ES ūkininkai, išgyvenantys vadinamąją „juodąją vasarą“, svarsto, ar grąžinti traktorius į Briuselio gatves, nes prekybos ginčai, nemažėjantys reikalavimai, nesibaigianti biurokratija ir gresiantys subsidijų mažinimai dar labiau apsunkina ūkininkavimą ir kelia nežinia dėl ateities.

Nuo ES ir „Mercosur“ ratifikavimo proceso pradžios iki įtemptų derybų su Vašingtonu ir Pekinu bei Europos Komisijos pasiūlymo 30 proc. sumažinti BŽŪP biudžetą – ateinantys mėnesiai bus išbandymas Briuselio santykiams su Europos ūkininkais. Europos ūkininkams ir kooperatyvams atstovaujanti skėtinė grupė „Copa-Cogeca“ jau paskelbė artimiausiu metu parengsianti „kolektyvinį politinį atsaką“ į didėjančius sektoriaus iššūkius, rašo „Euractiv“.

Manoma, jog su gresiančiais protestais susiję ir AGRI mėginimai švelninti įvairius reikalavimus ūkininkams.

Bus daugiau lankstumo?

Europarlamentarai minėtame komitete pritarė keliems pakeitimams, kuriais siekiama suteikti ūkiams daugiau lankstumo, laikantis BŽŪP aplinkosaugos taisyklių.

Pavyzdžiui, buvo susitarta, kad ne tik tie ūkiai, kurie sertifikuoti kaip pilnai ekologiški, bet ir tie, kurie tik iš dalies sertifikuoti kaip ekologiški, taip pat ūkiai, esantys specialiose aplinkos apsaugos zonose, turėtų būti automatiškai pripažinti atitinkančiais tam tikrus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimus.

Be to, EP nariai nori dar labiau pailginti laikotarpį, kuriuo pievos laikomos daugiametėmis. Tuo, be kita ko, siekiama atgrasyti ūkininkus nuo jų arimo prieš pat laikotarpio pabaigą. Pasiūlymu būtų išplėstas daugiamečių pievų apibrėžimas, įtraukiant žemę, kuri nebuvo įtraukta į sėjomainą ir nebuvo ariama, dirbama ar persėjama mažiausiai septynerius metus, arba žemę, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. nebuvo klasifikuojama kaip ariama žemė.

Išmokų klausimai

AGRI nepritaria Europos Komisijos (EK) siūlomam naujam tiesioginių išmokų tipui ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių. Tačiau europarlamentarai pritaria Komisijos siūlomam naujam krizių išmokų tipui iš kaimo plėtros fondų ir į įvykių, dėl kurių ūkininkai galėtų gauti finansinę pagalbą, sąrašą įtraukia gyvūnų ligų protrūkius.

Priimtame tekste taip pat siūloma sumažinti vidutinės metinės produkcijos arba pajamų nuostolių ribą nuo 20 proc. (kaip siūlė EK) iki 15 proc., kad daugiau ūkininkų galėtų gauti nacionalines finansines subsidijas.

AGRI nariai siūlo padidinti didžiausias paramos ribas smulkiesiems ūkininkams: metinė išmoka – iki 5 000 eurų (vietoj siūlomų 2 500 eurų) ir nauja vienkartinė išmoka verslo plėtrai – iki 75 000 eurų.

EP nariai taip pat nori sutrumpinti laiką, per kurį Komisija turėtų patvirtinti valstybių narių prašymus dėl strateginių nacionalinių planų pakeitimų, nuo trijų iki dviejų mėnesių.

Viskas užsitęsė

Tikimasi, kad dėl AGRI komiteto priimtos ataskaitos bus balsuojama plenarinėje sesijoje, vyksiančioje spalio 6–9 d. Iškart po to prasidės diskusijos su valstybėmis narėmis, kurios gali sudaryti sąlygas galutinai priimti naujas taisykles lapkričio mėnesio plenarinėje sesijoje.

Čia verta prisiminti, jog Europos Komisija dar 2025 m. gegužės 14 d. pristatė dabartinės BŽŪP supaprastinimo dokumentų rinkinį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į Strateginio dialogo dėl žemės ūkio ateities rekomendacijas, kuriose raginama supaprastinti taisykles, siekiant sumažinti pernelyg didelę administracinę naštą, susijusią su ataskaitų teikimu ir reglamentais ūkininkams ir kitiems žemės ūkio maisto sektoriaus subjektams.

Nors AGRI tuomet pritaikė supaprastintą procedūrą, pagal kurią EP nariai teikė pakeitimus tiesiogiai dėl šio Komisijos pasiūlymo, tačiau viskas nusitęsė iki rudens ir nėra garantijos, kad šie pokyčiai bent šiemet bus priimti.

Kova dėl BŽŪP 

Vis dėlto, toliau protestuoti ketinančius ūkininkus labiausiai neramina BŽŪP biudžeto apkarpymas: priminsime, jog dar liepos mėnesį EK pasiūlė beveik 30 proc. sumažinti 2028–2034 m. BŽŪP biudžetą.

Tai panaikintų BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą, sutelkiant beveik 300 mlrd. eurų subsidijoms ir kaimo plėtrai. EK aiškino, jog tai taip pat suteiktų šalims-narėms daug daugiau laisvės paskirstant europines lėšas.

Tai reikštų reikšmingą nukrypimą nuo dėmesio aprūpinimui maistu, kuris buvo iškeltas kaip prioritetas po praėjusių metų ūkininkų protestų. „Dvejus metus girdėjau politikus sakant, kokia strateginė sritis yra žemės ūkis, o tada pateikiamas šis pasiūlymas? Jis nėra nei nuoseklus, nei priimtinas. Niekada nebalsuosiu už“, – komentavo Herbertas Dorfmannas, centro dešiniųjų Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos pirmininkas žemės ūkio klausimais. – „Komisija nori finansuoti tas pačias priemones su mažesnėmis lėšomis. Ar galime sau leisti viską išlaikyti su mažesnėmis išlaidomis? Tai neturi prasmės... Turint mažiau lėšų sistemoje, valstybės narės turės nuspręsti, kiek lėšų skirti aplinkosaugos praktikos skatinimui ir susietajai paramai, o kiek – jauniesiems ūkininkams. Išorinė konvergencija kai kuriose valstybėse narėse dar labiau sumažins paramą...“.

Tačiau „žalieji“ teigia, kad tvarumo taisyklių sumažinimas neišspręs pagrindinių ūkininkų problemų.

„Pagrindinės problemos – mažos pajamos ir nesąžiningos kainos – nėra išsprendžiamos antižaliąja politika“, – teigė Thomas Waitzas, žaliųjų europarlamentaras iš Austrijos. Jis pridūrė, kad šis poslinkis atspindi „geopolitinį spaudimą“ ir Europos Parlamento posūkį į dešinę.

Ar Briuselį vėl sudrebins ūkininkų protestai, priklausys nuo profsąjungų reakcijos, taip pat nuo „Copa-Cogeca“ susitikimo rezultatų.

„Komisija gali padaryti istorinę klaidą, nustumdama žemės ūkį į antraeilį prioritetą“, – perspėjo „Copa-Cogeca“ generalinis sekretorius Eli Tsiforou, primindamas, kad pernai metų protestai vis dėlto privertė politikus atsigręžti į žemės ūkio problemas.

Parengė Ričardas Čekutis