Artėja sėja – laikas jai ruoštis

Labai nenuvylė

Negali sakyti, kad derlingumas menkas, kai kuriuose ūkiuose, kur eilę metų skiriamas dėmesys dirvožemio sveikatai ir augintojai nemano, kad kai kurie darbai menkaverčiai ir juos galima praleisti, vidutinis kviečių derlingumas lengvai perkopė 10 t/ha, o rapsų – lygiai 5 t/ha. Kaip ir rašėme anksčiau, derlingumas priklauso nuo daug dedamųjų, o svarbiausias vaidmuo tenka meteorologinėms sąlygoms. Štai kombainų laukiančios pupos tikriausiai nenustebins produktyvumu. Įvertinus eilę pasėlių, galima sakyti, kad derlingumas svyruos nuo 2 iki 5 t/ha.

Veiksnių, turinčių įtakos pupų produktyvumui, taip pat labai daug, didžiausia problema buvo sausi orai žydėjimo metu. Taip pat šalti orai pavasarį ir kai kuriais atvejais keistas dirvos ruošimas sėjai turėjo įtakos augalų augimui, na, jei augalas nepasiekė metro aukščio, tikėtis derlingumo būtų naivu.

Apmąstyti iš anksto

Artimiausiu metu padiskutuosime apie žieminius rapsus, o dabar reikia galvoti apie dirvų ruošimą žieminiams kviečiams. Kai ūkininkai ruošė dirvas rapsų sėjai, kai kur pastebėjome savotišką spontaniškumą, veiksmai nebuvo iš anksto apgalvoti, nes laiko pasiruošti sėjai nuėmus derlių lieka mažai. Kodėl reikia apgalvoti darbus? Žiemkenčiams reikės žiemoti. Užšalimo-atšilimo ciklai gali reguliuoti dirvožemio būklę ir nebūtinai ją pagerinti. Užšalimo-atšilimo procesas keičia dirvožemio struktūrą, o tai savo ruožtu lemia dirvožemio agregatų sudėtį. Užšalimo laikotarpiu dėl ledo plėtimosi sumažėja dirvožemio agregatų stabilumas, todėl iš dirvožemio išsiskiria didelis kiekis organinių maistinių medžiagų. Tirpimo laikotarpiu ledo kristalai pavirsta vandeniu ir išsisklaido. Tačiau dirvožemio dalelės dėl savo svorio ir klampumo tarp dalelių negali grįžti į pradinę būseną. Šio proceso metu labai padidėja dirvožemio poringumas, sumažėja tankis, o dirvožemio agregatai suskyla į smulkias daleles.

Kasmet matome, kad užšalimo-atšilimo ciklas veiksmingai reguliuoja dirvožemio struktūrą ir pralaidumą, pakeičia dirvožemio hidroterminę aplinką ir sumažina dirvožemio suslėgimo laipsnį. Tačiau nepasirinkus tinkamo dirbimo, dirvožemis gali esmingai pablogėti. Didžiausia problema, kad dėl pakitusių dirvožemio savybių prie šaknų nepatenka deguonis, šaknys apmiršta ir neišmaitina ūglių, vieni ūgliai redukuojami ankstyvesniuose tarpsniuose, o kai kurie jau po žydėjimo, tuomet bręsdamos varpos pajuoduoja ir kelia siaubą augintojams. Taigi, mums svarbiausia kokybiškai paruošti dirvą ir pasirinkti kokybiškas sėklas, kad nereikėtų sukti galvos dėl augalų šaknų, nes tuomet ir maitinimas per lapus bus neefektyvus.

Dėmesys augalų šaknims

Šaknų vystymuisi labai reikšmingas sėjos laikas ir sėklų norma, nes jų augimui ir fiziologiniam aktyvumui įtakos turi temperatūra. Optimali temperatūra kviečių šaknims augti yra 16–20 °C, o temperatūrai pasiekus 0–2 °C augimas labai sulėtėja. Šaknų augimas taip pat slopinamas, kai temperatūra yra aukštesnė nei 30 °C.

Derinant kviečių augimą ir aplinkos sąlygas, labai svarbus vaidmuo tenka „protingam“ pasėlio tankumui. Kviečių šaknų tankis mažėja krentant populiacijos tankumui, o šaknų ir antrinių šaknų skaičius augale didėja mažėjant tankumui.

Atlikus stebėjimus keliuose ūkiuose pastebėta, kad pasėlio tankumui esant iki 500 augalų kv. m, kviečių varpos produktyvumas buvo 1,3 g, o esant didesniam nei 700 augalų kv. m pasėlio tankumui, varpos produktyvumas tesiekė 1 g. Grūdų kiekis varpoje buvo atitinkamai 29,9 ir 26,2 vnt., bet derlingumas gautas 5,6 ir 7,2 t/ha. Tačiau didžiausias (7,4 t/ha) derlingumas nustatytas pasėliuose, kurių tankumas buvo tarp 600 ir 700 vnt. augalų kv. metre.

Stebėdami pasėlius suprantame, kad yra daug veiksnių, lemiančių augalų šaknų augimą ir vystymąsi. Dabar augintojai didžiausią dėmesį sutelkia į sėjos schemų įtaką žieminių kviečių antžeminės dalies vystymuisi, o požeminei daliai tenka mažiau dėmesio. Dėl antropogeninės klimato kaitos poveikio, įskaitant didėjančią aukščiausią oro temperatūrą ir mažėjančią žemiausią temperatūrą bei vegetacijos sezono kritulių kiekį ir vėluojantį lietų rudenį, kurio pakanka dygimui, kyla naujų iššūkių, į kuriuos augintojai turės reaguoti, kad išlaikytų auginamų augalų derlingumą ir ūkio pelningumą.

Didėjant augalininkystės verslo išlaidoms ir pajamų rizikai, šis poveikis jau pastebimas, nes mažėja aplinkos veiksnių ribojamas potencialus kviečių derlingumas ir kyla sunkumų, susijusių su pasėlių formavimu rudenį, pradedant sėja ir baigiant augalų paruošimu žiemai. Atsaką į besikeičiančios aplinkos iššūkius vargu ar pavyks pasiekti vieninteliu techniniu ar genetiniu sprendimu, matome, kad neužtenka pasirinkti veislę, ją pasirinkus reikia žinoti, kaip su ja elgtis. Aukšti kviečių derlingumai ne itin palankiomis sąlygomis rodo ne atskirų pasėlių genotipo ar pasėlių valdymo pažangos rezultatą, o pasėlių genotipo, aplinkos ir pasėlių valdymo sinergiją, dėl kurios derlingumas padidėjo daugiau, nei galima paaiškinti kiekvienu iš atskirų elementų tobulinimu atskirai.

Augalinės atliekos – ne vien nauda

Kiek tenka pastebėti, augintojai jau suprato, kad labai svarbu susitvarkyti su augalinėmis liekanomis, nes jų perteklius trukdys augalams augti ir taps patogenų veisykla. Galime nekreipti dėmesio į puviniais užkrėstus kviečių stiebus, sakyti, kad jų nedaug, dabar sėju rapsus, kviečiai grįš po 3–4 metų ir t. t. Tačiau patogenai, panašiai kaip diversantai, randa prieglobstį prasčiau prižiūrimame dirvožemyje ir neišsiduodami tūno ten 5–6 metus. Ūkininkai, praradę budrumą, pasėja kviečius negalvodami, kad tie „diversantai“ atsigaus ir suklestės. Taigi, pirmiausia turime pastatyti barjerus dirvoje, tai – optimalus žemės dirbimas, žinoma, čia kiekvienas įsivaizduoja savaip, mes suprantame, kad tai dirbimas nepažeidžiant dirvos struktūros, o augalines liekanas apdorojame biologiniais produktais, kad dirvoje padidėtų gerųjų mikroorganizmų populiacija.

Girdime sakant: „Nieko nenaudoju ir šiaudai skaidosi“ arba „Užpyliau azoto ir skaidosi kaip patrakę“. Supraskime, kad šiame procese dalyvauja ir patogenai, o azotas jiems labai tinka, taigi, paskatinome „diversantus“ veikti. Gerieji mikroorganizmai užims erdves ir vėliau skatins sveikų šaknų augimą.

Sėkla sėklai nelygu

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 93, 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.