Artėja visaapimantis tvarumo cunamis

Keičiasi žaidimo taisyklės

Listinguojamos didelės įmonės ir jų grupės, patronuojančiosios bendrovės, turinčios daugiau kaip 500 darbuotojų, šiemet turės teikti informaciją tvarumo klausimais. Tai įpareigoja Europos Sąjungos (ES) Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva, kuri yra perkeliama į nacionalinę teisę. Vėliau į šį procesą bus įtraukiama ir daugiau įmonių. Netiesiogiai dalyvaus ir žemės ūkio produkcijos gamintojai.

Kaip pastebėjo Finansų ministerijos (FM) Atskaitomybės ir apskaitos metodologijos skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Lapėnė, ši direktyva yra vienos didelės dėlionės, kuria siekiama žalios ir tvarios ES ekonomikos tikslų, dalis. Visa informacija tvarumo klausimais turės būti integruota į vadovybės ataskaitą, taip pat ją reikės audituoti, nes turi būti užtikrintas tos informacijos patikimumas.

Kaip tą informaciją rengti ir kas joje turi būti atskleista? „Informacija tvarumo klausimais turės apimti ne vien tik pačios įmonės veiklą, bet ir visą įmonės vertės grandinę. Taip šiame žaidime atsiranda ir žemdirbiai. Įmonės turės pateikti informaciją apie savo produktus, paslaugas, verslo santykius ir verslo partnerius, pačią tiekimo grandinę. Visa informacija tvarumo klausimais turės būti parengta atsakant į tris klausimus – apie aplinkos, socialinių ir žmogaus teisių bei valdymo veiksnius“, – aiškino FM atstovė. Ji pridūrė, kad direktyva įpareigoja tvarumo informaciją teikti ir rengti pagal Europos tvarumo atskaitomybės standartus, taip pat pabrėžė, kad įmonės tvarumo informaciją gali teikti ir savanoriškai.

„Priėmus šią direktyvą, šiek tiek keičiasi žaidimo taisyklės – iki šiol visi investuotojai, bankai ir kt. daug dėmesio skirdavo finansinėms ataskaitoms, nuo šiol greičiausiai kažkuriuo momentu informacija tvarumo klausimais pereis į aukštesnį lygį ir bus daug aktualesnė nei finansiniai rodikliai. Jeigu įmonė siekia kažkokių tvarumo tikslų, dirba tvariai ir pan., išauga tikimybė, kad įmonė gaus didesnį finansavimą, jį gaus lengviau, jai bus lengviau sudaryti tam tikras sutartis. Net jeigu dabar ir nėra būtina rengti šią informaciją, rekomenduojama bent jau pradėti galvoti, nes tai yra nauja mada ir nauji dalykai, kuriems yra skiriama daug dėmesio“, – ragino prezidiumo narius K. Lapėnė.

Savanoriškai ar priverstinai?

LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas teiravosi, kaip tos įmonės, kurios dabar neprivalo teikti tvarumo informacijos, bus apsaugotos nuo galimo „žaliojo teroro“. Mat pati direktyva saugo nuo perteklinės informacijos reikalavimo iš grandinės dalyvių, kurie tik savanoriškai gali deklaruoti informaciją apie tvarumą. „Skaitome direktyvą taip, kaip ten parašyta, tai įstatymais nėra nustatyta, tiesiog reikia vadovautis pagal standartą. Jeigu įmonės turi rengti tokią informaciją, tai iš jūsų turi reikalauti tiek, kiek reikia, ne daugiau. Jei prašys informacijos, kuri nėra numatyta standarte, galite sakyti, kad nepateiksite“, – aiškino FM atstovė. O LŽŪBA prezidentas replikavo, kad vertės grandinės dalyviai (šiuo atveju – žemdirbiai, žemės ūkio cecheliai ) neturėtų būti taip lengva ranka paliekami, juos reikėtų apsaugoti nuo galimų perteklinių reikalavimų, kurių norės didelės įmonės.

E. Pranauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad direktyvoje nurodyta, jog ES valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos mažos ir vidutinės įmonės, savanoriškai taikančios informacijos apie tvarumo standartus. FM atstovė paaiškino, kad ta direktyvos dalis, kur kalbama apie tokį įmonių rėmimą, į šalies teisės aktus nebus perkeliama. Taigi nebus ir pagalbos priemonių.

„Jaučiame, kad šis procesas bus savanoriškai priverstinis. Bankas jau pradeda prašyti tokios informacijos, tik kol kas dar diferencijuoja. Juridiniai asmenys jau priverčiami, bet tai apims ir fizinius asmenis, kurie prašys kreditų, nors jiems šis reikalavimas dar negalioja. Rėmimo niekas nežada, nors tai gali daryti, bet plytą po kaklu riša“, – apmaudo dėl užkariamų naujų prievolių neslėpė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

FM vyriausioji specialistė neslėpė, kad ES tikrai per prievartą spaudžia dirbti tvariai, todėl yra akcentuojama visa vertės grandinė. „Jeigu įmonės nepateiks didelėms bendrovėms reikalingos informacijos, tai greičiausiai didelės įmonės nebenorės pirkti jų prekių, paslaugų ir kt. Tikrai yra stengiamasi kaip įmanoma daugiau įmonių paspausti ne vien tik rengti informaciją tvarumo klausimais, bet ir veikti tvariai bei parodyti rodiklius, kad veikla yra tvari“, – pripažino K. Lapėnė.

Bankai reikalaus CO₂ skaičiavimų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas teiravosi, kaip tos įmonės, kurios dabar neprivalo teikti tvarumo informacijos, bus apsaugotos nuo galimo „žaliojo teroro“.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.