Artėjame prie 100 mln. sukčių išviliotų eurų, susigrąžintų lėšų dalis išlieka maža

Tyrimo duomenimis, bendra sukčiavimo būdu prarastų lėšų vertė Lietuvoje 2024 m. pasiekė 89,7 mln. eurų – palyginimui, 2023 m. šis skaičius siekė 77,3 mln. eurų. Augimo tendencija išliko ir 2025 m.: vien per pirmąjį metų pusmetį telefoniniai sukčiai išviliojo 20 mln. eurų – tai ženklus augimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais.

Sukčiai dažnai apsimeta finansų įstaigų, valstybinių institucijų ar kitų patikimų organizacijų atstovais ir spaudžia aukas autorizuoti mokėjimus, pateikti prisijungimo duomenis ar įsidiegti nuotolinės prieigos programinę įrangą. Tokiems atakos metodams vis dažniau pasitelkiami profesionaliai parengti scenarijai ir suklastoti telefono numeriai, dėl ko realiuoju laiku juos atpažinti tampa vis sunkiau.

„Duomenys rodo, kad sukčiavimo mastas ir sudėtingumas Lietuvoje nuolat auga. Momentinių mokėjimų greitis kartu su itin koordinuotomis socialinės inžinerijos taktikomis reiškia, kad prevencija turi veikti realiu laiku, būti paremta duomenų analize ir bendradarbiavimu. Tai apima elgsenos analizę, rizikingų operacijų stebėjimą bei glaudesnį finansų įstaigų, reguliuotojų ir telekomunikacijų bendrovių bendradarbiavimą“, – sako Juris Paegle, „Visa“ vadovas Baltijos šalyse.

Investicinis sukčiavimas ir fišingas sparčiai auga

Tyrimas išskiria investicinį sukčiavimą kaip vieną svarbiausių nuostolių šaltinių. 2024 m. Lietuvos gyventojai prarado 5,57 mln. eurų investuodami į apgaulingas platformas, siūlančias netikras dideles grąžas.

Tuo pat metu phishing tipo atakų nuostoliai per metus daugiau nei padvigubėjo – 2024 m. jie pasiekė 3,42 mln. eurų. Daugelis aukų atliko kelis pavedimus, kol suprato patekę į sukčių pinkles – dažnai po ilgesnio bendravimo su apgavikais.

Be pavienių atvejų, tyrimas taip pat atkreipia dėmesį į kelis plataus masto incidentus, rodančius, kad sukčiavimas tapo sisteminis, gerai organizuotas ir peržengia valstybių sienas – tai jau nebe atsitiktinės vartotojų klaidos, o struktūrizuotų nusikaltėlių veiklos rezultatas.

Ragina stiprinti prevenciją

Pabrėžiama, kad plačiai paplitę sąskaitų pervedimai realiuoju laiku suteikia akivaizdžių ekonominių ir patogumo naudų, tačiau tuo pačiu drastiškai sumažina laiką aptikti ir sustabdyti apgaulingas operacijas. Kai auka manipuliuojama atlikti pavedimą, lėšos per kelias sekundes gali būti pervestos per skirtingas sąskaitas ir net valstybes.

„Dirbdami su finansų įstaigomis visame Baltijos regione matome, kaip skaitmeninių mokėjimų lyderystė keičia ne tik galimybes, bet ir rizikas. Tai vienas skaitmeniškai pažangiausių regionų Europoje, ir ši branda iš esmės keičia sukčiavimo pobūdį. Didėjant mokėjimų greičiui, pasitikėjimui ir patogumui, sukčiavimų prevencija turi būti įdiegta nuo pat mokėjimų proceso pradžios, o ne taikoma po fakto“, – sako Christian Fegler, „Visa Consulting & Analytics“ vadovas Šiaurės ir Baltijos šalims.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad kovai su sukčiavimu būtinos tolesnės investicijos į realiojo laiko stebėjimo sistemas, institucijų bendradarbiavimą bei informacijos dalijimąsi ir – svarbiausia – aktyvesnį vartotojų švietimą. Kadangi sukčiavimo technikos toliau tobulėja, reikalingas koordinuotas visos mokėjimų ekosistemos atsakas – tik taip bus galima sumažinti nuostolius ir išlaikyti pasitikėjimą skaitmeniniais mokėjimais.

„Headline Agency“ informacija