Asmeninis testamentas: kaip išvengti klaidų?

Mirus žmogui,  jam priklausiusį turtą ir pareigas paprastai perima įpėdiniai. Paveldima testamentu, o jei jo nėra, – pagal įstatymą. Gali būti ir tokių atvejų, kai paveldima ir pagal testamentą, jei mirusysis buvo išreiškęs valią tik dėl dalies jam priklausančio turto paveldėjimo, ir pagal įstatymą. Kaip čia išvengti klaidų?

Kam ir kada jis aktualus?

Testamento sudarymas visų pirma yra aktualus tada, kai asmuo turi kitokią valią dėl jo turto paveldėjimo nei įstatymais yra nustačiusi valstybė. Jis taip pat yra svarbus siekiant išvengti galimų ginčų tarp įpėdinių ar norint palengvinti paliekamo turto valdymą. Poreikį sudaryti testamentą gali lemti ir kiti  motyvai: pavyzdžiui, tėvai, žinodami skirtingus savo vaikų polinkius, vienam iš jų, labiau besidominčių verslu, testamentu gali nuspręsti palikti įmonės akcijas, o antrajam, turinčiam visai kitokių interesų – savo namus. Tokiu atveju kiekvienas vaikas laisvai disponuotų paveldėtu atskiru turtu bei būtų išvengta bendrosios nuosavybės nulemtų nepatogumų ir ribojimų.  Testamente gali būti ir kitokių imperatyviems įstatymų reikalavimams neprieštaraujančių sąlygų. Pavyzdžiui, kad visą mirusiojo turtą paveldės vienas asmuo, tačiau jam gali būti nustatoma pareiga šiuo turtu ar kuria nors jo dalimi leisti kurį nors laiką (pvz. iki mirties) nemokamai naudotis kitam asmeniui ir pan.

Sudaryti nesunku ir patiems

Dauguma žmonių mano, kad norint sudaryti testamentą reikia kreiptis į notarą. Iš tiesų tai nėra būtina. Žmogus pats, savo ranka, gali bet kada ir bet kokia kalba jį surašyti.  Tokį dokumentą galima perduoti notarui, tačiau tai irgi nėra būtina – galima jį tiesiog pasilikti saugoti pas save.

Tokiu būdu sudaromi testamentai yra vadinami asmeniniais testamentais, o jiems keliami reikalavimai yra gana nedideli: toks dokumentas  turi būti surašytas testatoriaus ranka ir jo pasirašytas. Testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento surašymo data, išreikšta testatoriaus valia dėl jo turto paveldėjimo. Jei asmeninį testamentą sudaręs asmuo neperdavė jį saugoti notarui, po sudariusiojo mirties šis dokumentas turės būti pateiktas patvirtinti teismui ir galios tik jo patvirtintas.

Baiminamasi rizikos

Surašęs asmeninį testamentą ir pasilikęs jį saugoti, žmogus išvengia išlaidų notarui,  gali bet kada tokį testamentą pakeisti ar panaikinti. Tačiau yra ir kai kurių rizikų. Sudarydamas testamentą be profesionalaus teisininko pagalbos, žmogus savo valią dėl turto paveldėjimo ar pareigų įpėdiniui gali išreikšti neaiškiai,  todėl jo nebus tinkamai įvykdyta, gali kilti  ginčų tarp paveldėtojų.  Be to, neperdavus testamento saugoti notarui, išlieka rizika, kad jo egzistavimu nesuinteresuoti asmenys, pirmieji jį radę po testatoriaus mirties, gali apskritai šį dokumentą sunaikinti. Tai  veikiausiai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dėl testamento sudarymo dažniausiai yra kreipiamasi į notarą.

Gali patvirtinti ne tik notarai

Toki gražu ne visi žino, kad testamentus tvirtinti turi teisę ne tik notarai, bet ir kiti  asmenys. Tai padaryti gali gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausieji gydytojai, jų pavaduotojai medicinos reikalams, budintieji gydytojai, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktoriai ir vyriausieji gydytojai. Teisę tvirtinti asmenų, esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, testamentus turi  teisę tvirtinti laivų kapitonai, įvairių ekspedicijų viršininkai, karinių dalinių, junginių, įstaigų ir karo mokyklų vadai (viršininkai), laisvės atėmimo vietų viršininkai, seniūnai.

Haroldas IVANAUSKAS

Advokatų kontoros „Marger” vyresnysis teisininkas, advokatas