Ateities specialybės pamatai statomi ant sumaniosios gyvulininkystės

Išmaniosios technologijos ir inovacijos vis labiau skverbiasi ne tik į mūsų kasdienybę. Reaguodamos į Europoje vykstančią inovacijų politikos plėtrą pažangiausių šalių mokslo institucijos taip pat suskubo jaunimui siūlyti atnaujintas ir šiuolaikiniam žemės ūkiui skirtas mokymo programas. Viena tokių – Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) siūlomos sumaniosios gyvulininkystės studijos. Apie tai, kuo nau­joji moky­mo prog­rama skir­sis nuo įpras­tinių gyvulinin­kystės studijų, kokia pers­­pe­ktyva lau­­kia sumanio­sios spe­ciali­zacijos kvalifikaciją įgijusių jau­nuolių, su ASU ta­­rybos pirmininku, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos di­re­k­toriu­mi dr. Edvardu MAKELIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis NEVERDAUSKAS.

– Prasidėjus naujajam finansiniam laikotarpiui žodžiai „sumanus“ ir „inovacija“ įgavo ypatingą reikšmę. Su šiais apibūdinimais siejami strategijų ir programų tikslai. Ne išimtis ir studijų bei mokymo programos, kurios pervadinamos moderniais, netradiciniais pavadinimais, pavyzdžiui, inovacijų vadyba ir ekonomika. Štai ASU jaunuolius kviečia mokytis sumaniosios gyvulininkystės, kas tai - mada ar būtinybė? – Manyčiau, kad būtinybė. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, iki 2050 m. pasaulio populiacija pasieks 9 mlrd. žmonių, kuriems reikės maisto ir pašarų. Šių produktų poreikis padidės apie 60–70 proc., o išteklių turėsime tiek pat. Todėl natūralu, kad išmaniosios specializacijos ir inovacijos taps įrankiu, kuo žemės ūkis, kaip ir kitos ūkio, pramonės šakų ar socialinės sritys, didins gamybos apimtis naudodamos tuos pačius resursus. Pasiūlos gausėjimą ar perprodukciją vargu ar pajusime – vartojimas produkcijos gamybos didėjimą absorbuos kaip kasdienį poreikį. Pavyzdžiui, per 1969–2009 metus (40 metų) pasaulyje kviečių užauginta 122 proc. daugiau. Tačiau kviečių pertekliaus rinka nejuto. Jau šiandien ekonomistai yra apskaičiavę, kad iki 2050 m. gyventojai suvartos 14 proc. daugiau cukraus, 15 proc. daugiau ankštinių, 33 proc. daugiau augalinio aliejaus, 26 proc. daugiau mėsos, 19 proc. daugiau pieno produktų ir t.t. Vien didinant augalų ar gyvulių veislių produktyvumą, gerinant jas, tokio produkcijos gamybos proveržio nepasieksi. Tam būtini ir modernūs technologiniai procesai, leidžiantys taupyti turimus resursus didinant gamybos apimtis, mažinant gamybos išlaidas (pavyzdžiui, 30–40 proc. sutaupant trąšų), o taip pat ir tausojant aplinką. Būtent tokius tikslus nusako strategija „Europa 2020“, to siekia ES bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), į ūkio konkurencingumą, tvarią žemės ūkio gamybą, kuri mažina klimato kaitą, orientuojasi ir Europos kaimo plėtros gairės. Tiksliajam ar sumaniajam ūkininkavimui čia teikiama labai didelė svarba. Ūkininkams teks nuolat domėtis naujovėmis, išmanyti ir valdyti sumaniąsias technologijas. Taigi manau, kad Aleksandro Stulginskio universiteto studijų programa „Išmanioji gyvulininkystė“ čia tiksliai pataiko į laikmečio poreikį, t.y. su šia studijų programa universitetas įneš svarų indėlį į šalies žemės ūkio raidą – tokių gyvulininkystės specialistų labai reikia ūkiams jau šiandien. Taip pat tenka apgailestauti, kad pastaruosius keletą metų gyvulininkystės specialistų neberengia nei žemės ūkio mokyklos, nei kolegijos. Nebeparengiama ir techninių gyvulininkystės specialybių darbuotojų: veterinarijos felčerių, zootechnikų. Iki 1993 m. juos rengė net dešimt šalies mokymo įstaigų. Specifiniai klausimai dėl ūkiuose paleidžiamos modernios įrangos šiuo metu dažniausiai paliekami spręsti komercinių firmų atstovams. O mano įsitikinimu, modernios technikos integravimas į bendrą ūkio veiklą yra kvalifikuotą techninį gyvulininkystės išsilavinimą turinčių darbuotojų duona. Todėl teigiu, kad ši sumaniosios gyvulininkystės studijų programa startuoja pačiu laiku. – Džiugu, kad ASU imasi šio projekto, bet liūdna, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą integruota Lietuvos veterinarijos akademija šioje temoje „užbuksavo“. Kaip sudaryta ASU gyvulininkystės studijų programa ir į ką kreipiamas didžiausias dėmesys? – Studijų programa yra tarpdisciplininė. Ji apima skirtingų biologinių, inžinerinių ir vadybinių studijų dalykų blokus. Visos žinios siejamos su išmaniųjų technologijų ir metodų naudojimu, pateikiamos šiuolaikiškai. Didžiausias dėmesys kreipiamas individualiems kūrybiniams gebėjimams ugdyti bei talentams atskleisti ir sumaniųjų technologijų praktiniam pritaikymui visose srityse, susijusiose su gyvulininkystės gamyba, išteklių naudojimu, įrangos, žaliavų, pašarų tiekimu, produkcijos saugojimu, logistika. Ne mažiau dėmesio bus skiriama studentų vadybiniams ir pardavimo bei komunikavimo gebėjimams ugdyti. – Labai dažnai jauni specia­listai ūkiuose, įmonėse ignoruojami dėl praktinio darbo patirties stygiaus. Kaip manote, ar pavyks šios srities specialistus iškart įdarbinti gamyboje? – Kalbant apie studijų sąlygas, manau, kad ASU turi visas besimokantiesiems reikalingas praktinio darbo įgūdžiams lavinti sąlygas. Turiu omenyje ASU Mokomąjį ūkį. Jis šiek tiek didesnis už vidutinį modernų Lietuvos pieno ūkį. Taigi čia yra visos galimybės demonstruoti ir plėtoti praktinius įgūdžius. Reikia paminėti, kad ASU gavo finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2017–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas“. Todėl artimiausiu metu gyvulininkystės bazė bus dar labiau modernizuojama. Be to, ASU puikiai išvystyta ne tik inžinerijos, bet ir agronomijos mokslo infrastruktūra. O juk be gerų specialistų, kurie išmanytų apie ganyklas, tinkamą jų priežiūrą, sunku įsivaizduoti konkurencingą pieno ar mėsos ūkį. Taigi manau, kad šis universitetas turi puikias sąlygas ir teoriškai, ir praktiškai tinkamai parengti sumaniosios gyvulininkystės specialistus be papildomos praktikos po studijų. Reikia pastebėti, kad per pastaruosius 5–7 metus gyvulininkystės specialistų šalyje nuolat mažėjo. Esu įsitikinęs, kad baigusiems šias studijas absolventams neteks varstyti darbo biržos durų. Tokių specia­listų pertekliaus tikrai nebus. – Būsimiems studentams įdomi siūlomų studijų trukmė, kaina. Kokios galimybės sumaniąją gyvulininkystę studijuoti nemokamai? – Šiandien žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė siekia 8 proc. bendrojo šalies vidaus produkto. Norint šią vertę padidinti, o tuo suinteresuota turėtų būti ir valstybė, žemės ūkio sektoriuje reikia ne tik mokėti užauginti javus, bet ir pagaminti pašarą, prižiūrėti gyvulius, kad iš pastarųjų gautum kokybišką žemės ūkio produkciją. Ir tai nėra taip paprasta. Tam reikalingas ne tik sunkus kasdienis darbas, bet ir modernios technologijos bei žinios. Vertinant sumaniosios gyvulininkystės studijų trukmę ir kainą, manau, kad ji yra optimali. Studijos trunka apie ketverius metus, o jų kaina – 5800 Lt metams. Be to, visam studijų laikotarpiui yra numatytos tikslinio finansavimo vietos, todėl motyvuoti studentai galės studijuoti nemokamai. Tai nuteikia optimistiškai. – Kur absolventai galės pritaikyti žinias, įgytas studijuojant sumaniąją gyvulininkystę? – Studentai, pasirinkę šią studijų programą, studijuos ASU Inžinerijos fakultete. Ir tai mane labai džiugina, nes čia jie įgis techninių žinių, kurių trūkumas šiandien ūkiuose itin jaučiamas. Panašaus pobūdžio (su inžinerijos specializacija), gyvulininkystės specialistus rengia Slovakija, Čekija, Prancūzija. Jaunimas, baigęs šias studijas, gali kompetentingai priimti technologinius sprendimus, tinkamai organizuoti gyvulių šėrimo, mėšlo tvarkymo, melžimo, pašarų ruošimo ir kitus gyvulininkystės srities procesus. Šiandien tokių gyvulininkystės specialistų pirmiausia stinga žemės ūkio įmonėse, ūkiuose, bendrovėse. Išmanio­sios gyvulininkystės specialistų labai laukiame ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad jie papildytų valstybinių institucijų – ministerijų, veislininkystės, gyvulininkystės specialistų, produktyvumo kontrolierių gretas. – Ar galima sumaniosios gyvulininkystės studijų programą priskirti prie ateities specialybių? – Vienas žymiausių inovacijų kūrėjų ir teoretikų Gijs van Wulfen yra konstatavęs, kad geriausi inovacijų kūrėjai orientuojasi į žmonių poreikių tenkinimą. Taip, šiandien galiu patikinti, kad studijos, kurios sujungs inovacijas, išmaniųjų technologijų taikymą ir geriausias žinias tradicinėje gyvulininkystėje, neabejotinai turės įtakos proveržiui šalies gyvulininkystėje. Su šių specialistų atėjimu į žemės ūkio gamybą sieju gyvulininkystės ateitį. Ir, žinoma, ne mažiau svarbu mums visiems matyti bendrą tikslą – kad kuo daugiau kvalifikuotų, kompetentingų žemės ūkio specialistų dirbtų gamyboje.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.