Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024
Ashburn +24,3 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 17 Lie 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Atgrasymas nuo investicijų

2023/11/04


Valdžios siūlomas nekilnojamojo turto (NT) mokestis išginė žmones mitinguoti prie Seimo. Čia susirinkusieji visuotinai brukamą mokestį prilygino grįžtančiam reketui ir nuogąstavo, kad ateityje jis ne vieną gali paversti benamiu. O žemdirbiai neslepia nerimo, kad fermų, sandėlių, grūdų bokštų, džiovyklų,  daržinių ir net pašiūrių apmokestinimas atgrasys nuo naujų investicijų į statybas ir gali būti dar vienas postūmis žemės ūkiui nuriedėti į nuokalnę.

Skatins getų kūrimąsi?

Valdžios siūlomas tai vienas, tai kitas NT mokesčio modelis sulaukė aštrios tiek gyventojų, tiek Seimo opozicijos atstovų, tiek ir ekspertų kritikos. Dalis Lietuvos žmonių net mitingavo prie Seimo ir kėlė tokius plakatus: „Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“, „Ateityje NT mokestis = benamis žmogus“, „Ši Vyriausybė – tautos pamotė“ ir pan.

Gyventojai nesupranta, kodėl turėtų būti apmokestinami jų pagrindiniai gyvenamieji būstai, kurie įsigyti sumokėjus visus mokesčius. Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie vos sugeba atsiskaityti už komunalines paslaugas, o valdantieji perša visuotinį NT mokestį, kurį reikėtų mokėti neatsižvelgiant į žmogaus pajamas. Ir savi, ir tarptautiniai ekspertai jau seniai baksnoja Lietuvai, kad ji turėtų teisingiau apmokestinti pajamas ir kapitalą, tačiau nei viena, nei kita valdžia to nedrįsta padaryti. Todėl vis gimsta iniciatyvos, kaip labiau nudirti kailį statistiniam piliečiui ir tik švelniai kepštelėti storas pinigines. Tokios ir panašios kalbos sklido tarp mitinguotojų.

O ekspertai perspėja, kad ateityje NT mokestis didės, kartu augs grėsmė kurtis savotiškiems getams. Paprasčiau tariant, iš tų kvartalų, kur kuriasi turtuoliai, ilgainiui turės trauktis vargšai pensininkai ir mažas pajamas gaunantys asmenys.

Naujų statybų stabdys

Siūlomas NT mokestis nieko gero nežada ir žemdirbiams, kuriems tektų mokėti už gamybinius pastatus. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius jaučia pienininkų nerimą – jeigu būtų priimtas parengtas NT mokesčio įstatymas, jis atgrasytų žemdirbius nuo investicijų į statybas. „Naujos fermos vertė – labai didelė, tačiau už joje gaminamą pieną niekas daugiau gi nemoka. Tad susiklostys tokia situacija, kai senos fermos savininkas mokės mažesnį NT mokestį, o naujos – daug didesnį“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino pieno gamintojų organizacijos atstovas.

E. Bičius užsiminė girdėjęs kai kurių stambių pieno gamintojų nuogąstavimą, kad galėtų atsitikti taip, jog uždirbto pelno nepakaktų preliminariai paskaičiuotam NT mokesčiui susimokėti. „Šis mokestis galėtų net subankrotinti, tai kas planuos naujas investicijas?“ – svarstė LPGA direktorius.

Užgultų dar viena našta

Netoli Panevėžio miesto įsikūrusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Berčiūnai“, kur iškilusios naujos fermos ir kiti gamybiniai pastatai, vadovė Oksana Puronaitė redakcijai sakė nedėliojusi skaičių ir neskaičiavusi, koks NT mokestis galėtų užgulti: „Neskaičiavau ir nežinau, kokia būtų metodika, todėl negalėčiau įvardyti sumų. Žemės ūkyje, ypač mišriajame, yra daug pastatų, didelė kvadratūra, tai turbūt susidarytų nemenkas mokestis.“

Ji neabejoja, kad žemės ūkyje reikalingų pastatų apmokestinimas taptų dar viena našta žemdirbiams. „Jeigu iki šiol kainos ir vykdoma politika žemės ūkio dar visiškai  nesužlugdė, tai čia, panašu, būtų dar vienas bandymas. Kai tokiu momentu siūlomi tokie sprendimai, susidaro vaizdas, kad žemės ūkį norima taip pakreipti, jog gamyba pereitų į nedaugelio rankas, ir viskas. Tada jau, matyt, susitvarkytų, kaip reikėtų, gal būtų palankesni ir mokesčiai“, – prasta nuojauta neapleidžia žemės ūkio bendrovės vadovės.

O. Puronaitė užsiminė, kad niekas labai ir neprotestuotų, jeigu mokesčiai būtų palankūs. „Sprendžiant iš atgarsių, fizinių asmenų nekilnojamasis turtas būtų taip apmokestinamas, kad, kaip visada, daugiausiai susimokėtų tie, kurie turi mažiausiai“, – socialinės nelygybės aspektą akcentavo ŪP pašnekovė.

Nesupranta valdančiųjų logikos

„Nei juoktis, nei verkti“, – taip valdančiųjų projektuojamą naują mokestį žemdirbiams redakcijai apibūdino didžiules investicijas į pieno gamybą suplanavusios Pauliukų žemės ūkio bendrovės (PŽŪB) vadovas Andrejus Štombergas.

Ūkyje iš pradžių turėtų iškilti naujos modernios 500 vietų karvidės, paskui dar tiek pat – iki 1 000 vietų. „Fermos bus robotizuotos, kad kuo mažiau būtų rankų darbo, nes niekas nenori dirbti. Tokia jau dabartinė politika, todėl esame priversti taip modernizuotis. Procesas labai nelengvas, dėl kiekvieno žingsnio ir popierėlio reikia prašyti, maldauti, o dabar dar aiškėja, kad norima ir naują mokestį užkrauti“, – rankomis tik skėsčiojo ūkio vadovas. Jis tęsė niekaip nesuprantantis tokios valdančiųjų logikos ir siekių – patys įstatymų rengėjai turėtų paaiškinti didžiulius pinigus investuojančiam ir dar nežinančiam, ar tai atsipirks, žmogui, kodėl staiga užkraunamas naujas mokestis. „Kai pradedi įgyvendinti projektą, tokio mokesčio nėra, o kai fermos iškils, gali tekti mokėti. Paprasta ekonominė logika būtų tokia: investuodamas jau turėtum žinoti, kiek ir kokių mokesčių mokėsi. Juk nežinome, kaip seksis, gyvensime geriau ar blogiau, bet jau projektuojame mokestį“, – valdžios siurprizais stebėjosi A. Štombergas.

Ar kam įdomu, kaip atsilieps?

NT mokesčio įstatymo projektas nerimą kelia ir šalia Šiaulių miesto įsikūrusios ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovui Arūnui Grubliauskiui. Ūkyje statomos naujos fermos, tad, skaičiuojant NT mokestį, gali subyrėti nemaža suma. „Didelio meno užkrauti mokesčius nereikia, visgi viliamės, kad tokių kvailysčių nebus, nes žemės ūkyje yra specifinė gamyba, negali jos lyginti su fabriku. Į tai reikia atsižvelgti. Juk didžioji dalis žemės ūkio pastatų yra naudojami tik keletą mėnesių per metus, jie tikrai nededa auksinių kiaušinių. Mes esame prie miesto, tad NT mokestis būtų didesnis. Tikimės, kad bus pasielgta protingai“, – mąstė ŪP pašnekovas. Jis svarstė, kad savivaldybėms patikėjus nustatyti konkrečius NT mokesčio tarifus, nėra ko tikėtis, jog šie mokesčiai galėtų būti mažesni, nes savivalda norės kuo daugiau lėšų surinkti į savo biudžetą.

„Statome naujas fermas, jų vertė bus nemaža, tad tikrai neramu dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo. Kai iškils nauji pastatai, liks senos fermos, ar už jas irgi teks mokėti? Keista, kad žemės ūkiui pakankamai sunkiu laiku sugrįžtama prie to mokesčio. Juk pirmiausia reikėjo pasidomėti, kaip tai atsilieps, bet to poveikio įvertinimo nėra, matyt, niekam tai neįdomu, svarbiausia – surinkti mokesčius“, – apgailestavo A. Grubliauskis.

Atitrūkę nuo realybės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 124, 2023 m. lapkričio 4 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis