Atidėtas mokėjimas – pagalba ar plėšikavimas?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas ALEKSANDRAVIČIUS:

„Ūkininkai iki šiol tylėjo, o mane tiesiog stebina toks „socialinių partnerių“ įžūlumas. Žinau, kad šiandien banke galima gauti kreditą su 2,5 proc. metinių palūkanų. Ar ūkininkai tokie kvaili, ar jie neskaičiuoja? Bet nėra taip paprasta pinigų bankuose gauti, yra visokių apribojimų ir t. t. Šituo ir naudojasi vadinamieji mūsų partneriai, kurie giriasi labai išgyvenantys dėl mūsų, ūkininkų, tikina esantys geraširdžiai. O iš tikrųjų 10–12 proc. metinių palūkanų yra nežmoniška, nelogiška. O jie tokį „gerą“ darbą atlieka. Gaila, kad dabar Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) – tarpuvaldis ir nėra kam jiems pirštu pagrūmoti.

Anądien buvau Vilniuje viename renginyje. Kalbėjo ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų atstovai iš Danijos, iš jų išgirdau skaičių, kuris mane pašiurpino. Pasirodo, maždaug 80 proc. Danijos ūkininkų yra užstatę savo ūkius bankams, tad galvoju, kas ateityje laukia mūsų? Iš tikrųjų, toks nežmoniškas „socialinių partnerių“ elgesys su mumis padarys, kad Lietuvoje liks tik keli didžiuliai konglomeratai. Nenoriu jų vardyti. Jie turi didžiulius kiekius žemės, jie mums parduoda ir trąšas, ir sėklas, ir naftos bei chemijos produktus, ir visa kita. Toks dalykas labai žiaurus, bet jis yra.

Tą pačią dieną maždaug dvi valandas kalbėjomės ir su jau išeinančiu laikinuoju žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi bei Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Januszu Wojciechowskiu, kuris taip pat baigia kadenciją. Aš jiems apie tai viską pasakiau. Dabar laukiame, kas ateis vadovauti ŽŪM ir Aplinkos ministerijoms. Situacija žemės ūkyje iš tikrųjų labai žiauri ir kol kas nėra tokių, kas mus, žemdirbius, apgintų.

Žinote, kaip pasakytų mūsų „socialiniai partneriai“? Sutartį pasirašei? Tai ko čia dabar triukšmauji? Pardavėjai gudrauja – jeigu atsiskaitai už prekes iškart, būna viena kaina, atsiskaitant atidedant mokėjimą – kita. Šiandien gavau keturių firmų pasiūlymus, kai juos perskaitysiu, priimsiu tinkamiausią sprendimą. O šiaip jie visi gąsdina, jog degalai brangs, dujos brangs, kad už savaitės ar dviejų trąšų kaina bus didinama. Netgi gąsdina, kad pavasarį trąšų tikrai nebus. Apie tai kalbu atvirai ir nuoširdžiai, todėl galiu gauti vėzdu per galvą. Turiu drąsos taip kalbėti, kadangi jau iš tikrųjų peržengtos visos įmanomos raudonos, violetinės, geltonos ir juodos linijos. O kiti mūsų ūkininkai nedrįsta net cyptelėti.

Kodėl karvės pas mus išnyko, o Lenkijoje puikiausiai egzistuoja? Dėl tos pačios priežasties – susitarė pieno perdirbėjai, pasmaugė pieno gamintojus. O dabar perdirbėjai kalba – neišgyvens tie, kurie turi pusantro šimto ar du šimtus karvių, gyvens tie, kurie turės du, tris ar keturis tūkstančius karvių. Tokia pas mus formuojama žemės ūkio politika. O kad tai būtų įgyvendinta, reikia mažiukus, vidutinius ūkius nušluoti nuo žemės paviršiaus. Ir tai bus padaryta. Statistika byloja, kad apie 80–90 proc. mūsų ūkininkų taip ir gyvena – skolon, tikėdamiesi, jog kada nors išsikapstys.

Būna ir visai liūdnų atvejų. Vienas pilietis mūsų krašte duoda ūkininkams kreditų, bet prašo užstatyti žemę. Jei ūkininkai kredito laiku neatiduoda, netenka žemės. Tada tą žemę jis išnuomoja kitiems ir taip sukelia nuomos kainą. Ūkininkai verkia, o jis juokiasi: ką aš galiu jums padaryti? Deja, ūkininkams įkeitus žemę ir laiku negrąžinus kredito, žemė automatiškai, be jokio konkurso, be jokių specialiųjų leidimų ją įsigyti pereina kreditoriaus nuosavybėn. Niekam nepasiskųsi – taip sutartyje parašyta.

Gali atsitikti ir taip, kad tos neatiduotos sumos su 10–12 proc. ar didesnėmis palūkanomis už trąšas arba sėklas atims iš ūkininkų žemę ar kitokį turtą. Toks procesas šiandien vyksta masiškai, besočiai „verslininkai“ visokiais būdais bando iš ūkininkų atimti žemę.“

LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Žinau, kad skolinti pinigai yra pabrangę visur. Pirmas dalykas, kad Europos Centrinio Banko nustatytos vis dar aukštos vadinamosios EURIBOR palūkanos, komerciniai bankai taip pat skolina su pakankamai dideliais procentais ir tai vadina galimybe pasiskolinti tiek verslui, tiek ūkininkams iš ten, kur paprastai ir turėtų vykti skolinimasis, bet jis yra per daug brangus. Todėl tie vadinamieji prekiniai kreditai visada būdavo brangesni, o dabar pabrango dar labiau.

Ūkininkui tie 10 ar 12 proc. metinių palūkanų tikrai yra labai didelis galvosūkis – ar beverta skolintis. Prisipirkę trąšų ar kitų prekių ir užauginę derlių, ūkininkai jį parduoda, kartu atiduodami kreditoriams visą savo pelną. Tai, ūkininko akimis žiūrint, yra plėšikavimas. Ar galima sakyti, kad iš prekinių kreditų kreditoriai uždirba trigubai? Ne, kreditai yra labai pabrangę, kadangi jų savikaina padidėjusi. Kalbėdamas apie savikainą, turiu galvoje, kad tų pinigų jie neturi, juos pasiskolina iš kredito įmonių, o ūkininkams paskolina prekių pavidalu.

Antras dalykas, kreditoriai vertina, kad į žemės ūkį gali ateiti neramūs laikai, atsirasti daugiau problemų grąžinant paskolą ar prekinius kreditus, todėl atsiranda didesnė skolinimo rizika. Ją taip pat reikia įskaičiuoti į savikainą. Žinia, visi verslai stengiasi dirbti pelningai, todėl neturiu tokių faktų ir nedrįsčiau kalbėti, kad prekinių kreditų pelningumas išaugo trigubai ar keturgubai. Esu ūkininkas ir man jau kyla labai rimtų dvejonių, ar verta įsigyti trąšų arba kitų produktų atidedant mokėjimą iki kitų metų derliaus pardavimo, kai yra tokios aukštos palūkanos. Reikia įvertinti, kiek turėsiu papildomai sumokėti prie prekių pagrindinės kainos, kai prisidės palūkanų dalis.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.