Atsakė, kokią veją galima vadinti draugiška biologinei įvairovei ir kodėl tai svarbu

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus, pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, labai sparčiai nyksta biologinei įvairovei itin svarbi ekosistema – pievos.

„Pievos nyksta ir dėl tokių su žemės ūkiu susijusių priežasčių, kaip arimas, tų plotų užsėjimas pasėliais, ir dėl to, kad žmonės kaimuose nebeaugina galvijų, nešienauja pievų, dėl to pievos užauga krūmais, vėliau pradeda formuotis miškai. Paskutiniu metu pievos tiesiog suariamos ir sunaikinamos negrįžtamai. Gali būti, kad po dešimties arba penkiolikos metų pievų Lietuvoje apskritai nebematysime“, – sako dr. A. Balsevičius.

Prisidėti prie vabzdžių išsaugojimo

Europos aplinkos agentūra biologinę įvairovę apibrėžia kaip įvairias ekosistemas, rūšis ir genus visame pasaulyje arba konkrečioje natūralioje buveinėje. Lietuvos aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro daugiau nei 20 tūkst. gyvūnų, 6 tūkst. grybų, 1,8 tūkst. augalų rūšių.

Vienas labiausiai pastaruoju metu akcentuojamų klausimų – vabzdžių apdulkintojų situacija. Europos Sąjunga (ES) yra parengusi iniciatyvą dėl apdulkintojų, kurioje kalbama apie sudėtingą bičių populiacijų būklę – bitės nyksta ES ir visame pasaulyje. Už šio reiškinio slypi daug didesnė problema – mažėja visų rūšių laukinių vabzdžių apdulkintojų, įskaitant laukines bites, žiedmuses, drugelius ir kt.

Būtina sąlyga vabzdžiams apdulkintojams klestėti yra jiems tinkamos buveinės, pavyzdžiui, pievos. Atkurti natūralias pievas yra sudėtingas procesas, tačiau bent šiek tiek prisidėti prie to, kad aplinkoje atsirastų vabzdžiams apdulkintojams reikalingų žydinčių augalų, gali kiekvienas gyventojas, turintis sodą, kaimo sodybą ar privatų sklypą.

Pasak dr. A. Balsevičiaus, jei savo sklype turime veją, turime ir galimybę formuoti žydinčios vejos lopinėlį, jame pasėjant laukinių žydinčių žolių sėklų ar, jei veja senesnė ir joje jau yra užsiveisę pievoms būdingoms augalų, tiesiog atsisakius dažno pjovimo.

„Be abejo, tai, ką mes tokiu būdu sukursime, nebus natūrali pieva – tai bus dirbtinė pieva, kurią pakaks šienauti porą kartų per metus, tačiau vabzdžiams joje augantys augalai galės tapti prieglobsčiu ir maisto šaltiniu. Jeigu pasėsite įvairių laukinių ir pievoms būdingų rūšių augalų, svarbu žinoti, kad vieni augalai visiškai nepakenčia šienavimo, o kiti geba jį toleruoti“, – sako pašnekovas.

Užsiauginti kieme bent nedidelę žydinčią pievą gali padėti ir „Husqvarna“ robotas vejapjovė „Automower“, kuris turi naują funkciją „Rewilding Mode“, leidžiančią pažymėti 10 proc. vejos ploto, kuris turėtų būti paliekamas nešienaujamas arba šienaujamas rečiau. Šia funkcija sodo priežiūros technikos bendrovė „Husqvarna“ ragina žengti mažą žingsnį, siekiant didelio tikslo – padovanoti nedidelį savo vejos plotelį gamtai ir vabzdžiams, tuo prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

„Man, kaip botanikui, visada yra įdomu ir gražu matyti žydinčius augalus, grožėtis jų žiedais ir stebėti jų įvairovę. Todėl tikrai rekomenduočiau visiems ir savo sklype įsirengti tokį plotą su augalų rūšimis, natūraliai augančiomis Lietuvoje. Taip parodysite ir savo gamtosauginį išprusimą. Žydintys augalai pritrauks įvairių vabzdžių, o taip prisidėsite ir prie vabzdžių faunos išsaugojimo“, – teigia dr. A. Balsevičius.

Augalų sėklų galima prisirinkti

Paklaustas, iš kur tų žydinčių augalų vejoje gali atsirasti, jeigu buvo pasėtas specialus vejos mišinys, kuriame tėra vos kelios žolių rūšys, botanikas atsako, kad neblogas variantas būtų praturtinti turimą veją būdingomis Lietuvos pievų augalų rūšimis.

„Jokiu būdu negalima imti kastuvo ir eiti į gamtą ar pievą kasti tų augalų. O štai prisirinkti patikusių pievų augalų sėklų niekas nedraudžia. Vėliau galima sėklas sėti arba tiesiai į veją, arba susidaiginti vazonėliuose ir daigelius pasodinti vejoje. Tokį kūrinį galėsime vadinti praturtinta veja, kurios nauda bus dvejopa – bus ir mums gražiau, ir prisidėsime prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Taip pas mus atskris daugiau vabzdžių, klaidžios drugeliai ir ta aplinka, kurioje mes gyvename ir po kurią vaikščiojame, bus gražesnė ir jaukesnė“, – sako dr. A. Balsevičius.

ES iniciatyvoje dėl vabzdžių apdulkintojų populiacijos didinimo taip pat akcentuojama, kad šie vabzdžiai yra neatsiejama sveikų ekosistemų dalis. Jei jų nebūtų, imtų mažėti ir galiausiai išnyktų daug laukinių ir kultūrinių augalų rūšių, o kartu ir nuo jų priklausantys organizmai. Tai turėtų ekologinių, socialinių ir ekonominių pasekmių. Apskaičiuota, kad ES apie 84 proc. kultūrinių augalų rūšių ir 78 proc. laukinių gėlių rūšių yra bent iš dalies priklausomos nuo vabzdžių apdulkinimo.

Nors vabzdžių apdulkintojų populiacijoms svarbiausias kaimo vietovių vaidmuo, vis labiau pripažįstama ir miestų bei priemiesčio vietovių svarba stiprinant jų buveines. Viešosios ir privačiosios erdvės, tokios kaip parkai, sodai, kiemai, gali atlikti vabzdžių prieglobsčio funkciją, jų dėka vabzdžiai gali rasti maisto ir plisti urbanizuotose vietovėse.

VDU informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.