Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

Atsigavusi rinka virsta didesnėmis išlaidomis

2021/03/17


Puikus praėjusių metų derlius ir nekrintančios kainos tampa ir didesniu rūpesčiu dar neprasidėjus pavasario darbams. Praėjusių metų pabaigoje pradėjo sparčiai atsigauti trąšų, ypač gaminamų iš azoto ir fosforo, rinka. Todėl pavasarinis tręšimas žemdirbiams kainuos daugiau.

Daugybė priežasčių

Trąšų rinkos analitikai ir stebėtojai įžvelgia kelias trąšų kainų augimo priežastis. Pavyzdžiui, fosfatai brangsta susidarius fosforo deficitui – šios žaliavos tiekimą smarkai sumažino Kinija, todėl stojo didžiausios fosforo trąšų gamyklos Šiaurės Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Tai tapo galvos skausmu šių trąšų sunkiau gaunantiems pardavėjams, todėl jie smarkiai sukėlė kainas. Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė UAB „Yara Lietuva“ generalinis direktorius Edgaras Bačėnas, fosfatų kainos per pastaruosius du mėnesius pašoko apie 150 eurų už toną ir toliau kyla.

Kinija, didžiausia azoto tiekėja, faktiškai sustabdė šios žaliavos tiekimą. Azoto jau praktiškai neįmanoma gauti ir Rusijoje.

Azoto trąšos, anot UAB „Baltic Agro“ generalinio direktoriaus Arūno Bielskio, irgi tampa deficitu. Be to, jas gaminant reikia daug gamtinių dujų, kurių kaina irgi pakilusi. Vis dėlto šiomis trąšomis prekiaujančios UAB „Agrochema“ generalinis direktorius Mindaugas Liaukonis trąšų naudotojus suskubo nuraminti: „Dėl trąšų stygiaus Lietuvos ūkininkai gali būti ramūs – sezonui esame pasiruošę: jau startavo skystųjų azoto trąšų pristatymas ūkininkams iš mūsų bazių visoje Lietuvoje.“

„Agrochemos“ generalinis direktorius M. Liaukonis atkreipia dėmesį, kad dar vienas veiksnys, lėmęs kainų kilimą, yra trąšų stygius kai kuriose valstybėse net 14 Amerikos trąšų gamyklų nutraukus veiklą dėl šalčių ir dar keletui Europos gamyklų patyrus veiklos nesklandumų.

Kol kas stabiliausia yra kalio trąšų rinka. Šios rinkos Lietuvoje nesutrikdė streikai Baltarusijoje ir pristabdyta šių trąšų gamyba šalyje. Šių trąšų kainos jau šiek tiek sumažėjo.

Vis dėlto, kaip pranešė agentūra „Bloomberg“, pakilusios žemės ūkio pajamos gali reikšti daugiau išlaidų šiais metais, o potašo, daugiausia naudojamo kalio junginio, kainos šią vasarą turėtų pakilti iki 250 JAV dolerių (dabar – 230 JAV dolerių), o 2023 metais potašo kainos gali siekti ir 280 JAV dolerių.

Keičiasi tik kainos

„Trąšų kainos nekinta, nes ir grūdų kainos rekordiškai aukštos – ir senojo, ir naujojo derliaus. Tačiau grūdai vis tiek pabrango labiau negu trąšos“, – teigia A. Bielskis. Anot jo, „Baltic AGRO“ žemdirbiams siūlo plačią įvairių trąšų paletę, tačiau dėl išaugusių kainų bent kol kas prekybos balansas nesutrikęs. Jis pastebėjo, kad perkama daugiau pigesnių, prastesnės kokybės trąšų. Jų prašo smulkieji ūkininkai. Jie šiemet dažniau ieško ir organinių trąšų.

Anot „Baltic AGRO“ vadovo, laimėjo tie ūkininkai, kurie trąšomis apsirūpino praėjusių metų rudenį, kai jos buvo gerokai pigesnės. Kiti, matyt, tikėjosi, kad pavasarį jos šiek tiek atpigs, kaip buvo pastaruosius keletą metų, bet atsitiko priešingai. Jo teigimu, šiųmetis sezonas panašus į pernykštį, bet trąšų kainos smarkiai pakilusios ir kyla kiekvieną dieną. „Bent mūsų įmonėje paklausa nemažėja, stabili. Žinoma, nieko keista, nes tuoj prasidės tręšimas“, – svarsto bendrovės vadovas.

M. Liaukonio teigimu, tokio drastiško trąšų kainų kilimo, koks buvo šių metų pradžioje, nebuvo galima nuspėti, tačiau pernelyg stebėtis juo nereikėtų. Trąšų paklausa nuolat auga, nes reikia patenkinti vis didėjantį kokybiško maisto poreikį, be to, tokį kainų kilimą lėmė puikus praėjusių metų derlius, leidęs ūkininkams daugiau pinigų investuoti į trąšas.

Svarbu ir laikas, ir saikas

„Baltic AGRO“ vadovas taip pat pastebi, kad šiemet padidėjo organinių trąšų – džiovinto paukščių, galvijų mėšlo – paklausa. „Norint pagerinti dirvožemio struktūrą, pirmiausia naudojamos tokios trąšos, nors jose veikliųjų medžiagų mažai. Tačiau ekologinių tikslų galima pasiekti ir naudojant augimą stimuliuojančias trąšas, jei, žinoma, jų naudojama saikingai, subalansuotai“, – pažymi A. Bielskis. Anot jo, pastaruosius keletą metų matyti aiškus visuomenės nusiteikimas prieš chemijos, mineralinių trąšų naudojimą, tačiau iš tikrųjų nusiteikti nėra reikalo – tokias trąšas naudojant saikingai, kaip nurodo mokslininkai, nieko blogo nėra, bet nebus gerai, jei jų bus naudojama daug.

Panašiai teigia ir UAB „Timac AGRO Lietuva“ generalinis direktorius Arūnas Jusas. Pasak jo, visos trąšos yra geros, nes jos gerina augalo mitybą arba dirvožemį. Kitas dalykas – kai trąšos naudojamos netinkamomis dozėmis.

„Dar nuo sovietinių laikų kai kurie mūsų ūkininkai įpratę tręšti be progos – beria didžiulį trąšų kiekį, nors dirvožemiui nieko netrūksta. Tokiu būdu labai stipriai teršiame gamtą ir dirvoje blokuojame cheminius bei biologinius procesus, – sako jis. – Iš esmės vien mėšlu netręšime, juolab kad jame ir srutose nėra tiek maisto medžiagų, kiek reikia augalui. Ten yra pakankamai azoto, tačiau reikia bent dvejų metų, kad visa organinė medžiaga susimineralizuotų. Visos trąšos yra geros, bet jos turi būti naudojamos tik pagal poreikį.“

Pasak A. Bielskio, būtent dėl to yra ir tyrimai, ir ribojimai, ypač dėl fosforo naudojimo. „Manau, greitai ES žemės ūkio politikoje bus kur kas daugiau dėmesio skirta fosfatams. Mat ši medžiaga yra judri ir greitai išsiplauna į vandenis, jei tręšiama nesaikingai. Anksčiau daugiau būdavo žiūrima nitratų, o dabar – fosfatų. Svarbiausia yra tai, kad fosforą paimtų augalas, o ne ežeras ar upė. Todėl, naudojant šias trąšas, svarbu ir tręšimo balansas, ir dirvožemio rūgštingumas“, – sako „Baltic AGRO“ vadovas. Jo teigimu, dabar populiarios biologinės bakterijos, kurios padeda subalansuoti trąšas. Tai dviguba nauda – ir ūkininkas trąšoms mažiau išleidžia, ir dirvožemiui, gamtai gerai, nes neužteršia.

„Manau, ūkininkai gal ne viską žino, bet stengiasi, domisi, dalyvauja seminaruose, konferencijose, – sako „Baltic AGRO“ vadovas. – Ryškėja protingesnis ūkininkavimas. Tai tikrai matyti. Net smulkieji ūkininkai įsigyja įvairiausios technikos, kuri padeda racionaliai, kiek galima tiksliau naudoti trąšas.“

Todėl kai kurias trąšas, ypač fosforą, azoto nitritus, rekomenduojama naudoti rudenį, kai žemė dar neįšalusi, trąšos tuomet geriau pasiskirsto dirvoje, susigeria į ją, o ne patenka upes ir ežerus.

Nepašykštėjęs nesigailėsi

Trąšų pardavėjai teigia, kad ir gamtą labiau tausoja, ir daugiau pelno uždirba aukštos kokybės trąšos. Jos brangesnės negu nekokybiškos, tačiau padeda užauginti gerokai didesnį, kokybiškesnį derlių. Atskirti aukštos kokybės trąšą nuo nekokybiškos neretai galima ir plika akimi, pažvelgus į granules, jų dydį, vienodumą, bet vien to yra maža.

E. Bačėnas pažymi, kad jei produktas tinkamai subalansuotas kuriai nors augalų grupei, jis ir veikia geriau. Kokybiškoms trąšoms, anot jo, būdingos kelios fizinės savybės: jos tinkamai pasiskleidžia, gerai pamaitina augalą. Gamintojo vardas ne kiekvienam pirkėjui gali būti svarbus, bet garsiausi pasaulio trąšų gamintojai gali daug lėšų skirti tyrimams, kurių pagrindu produktai tobulinami. Tokios trąšos yra gerai subalansuotos, o tai užtikrina didesnį derlių. „Vadinasi, ūkininkas gauna geresnį pelną. Todėl geras daiktas ir kainuoja daugiau“, – sako bendrovės „Yara Lietuva“ vadovas.

„Ūkininko patarėjo“ pašnekovai teigė, kad aukštos kokybės trąšas perka tie ūkio subjektai, kurie tręšia modernia technika, gebančia trąšas paskirstyti tolygiai ir tik ten, kur reikia, o tai padeda dar labiau padidinti jų poveikį.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

 

Redakcijos nuotrauka

2021-03-17

augimas
Dalintis