Audra stiklinėje. Taikėsi į ŽŪR įstatymą – sulaukė smūgio

Patogi laiškanešė karo metu?

Šios istorijos chronologija intriguojanti. Dar prieš LRT Tyrimų skyriui spalio 5-ąją paskelbiant pranešimą apie tai, kas rugsėjo 21 d. vyko K. Mažeikos kabinete Žemės ūkio ministerijoje, tą  istoriją rugsėjo pabaigoje pradėjo eskaluoti tinklaraštininkė Raimonda Zaborė.

O spalio 2 d. „Valstiečių laikraštyje“ ŽŪR priklausanti vadinamoji Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga reikalauja, kad R. Zaborės nurodytas aplinkybes įvertintų „atsakingos institucijos“. Tad neišvengiamai kyla klausimas – ar R. Zaborė šioje istorijoje buvo tik savarankiškai konfidencialią informaciją gavusi tinklaraštininkė, ar tapo patogia ŽŪR laiškaneše gerokai svarbesniame kare? Tokiam klausimui politinio parako netrūksta. K. Mažeika yra tarp Seimo narių, pateikusių projektą panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Tai visai ne kosmetinis teisės akto pataisymas. Kalbama apie įstatymą, kuriuo grindžiamas jų statusas ir vaidmuo žemdirbių savivaldos sistemoje bei finansavimas, todėl ŽŪR prieš tokią iniciatyvą stojo viešai ir kategoriškai.
Ir štai šiame politinio mūšio lauke pasirodo istorija, turėjusi smogti tiesiai K. Mažeikai. Pirmiausia ją „įgazuoti“ mėgina R. Zaborė, vėliau tema įgauna gerokai didesnį svorį po LRT Tyrimų skyriaus publikacijos, o dabar jau prašoma Seimo Antikorupcijos komisijos tirti „galimai neteisėtą ministro spaudimą“ NMA vadovui Fortunatui Dirginčiui. Beje, kurio vadovaujamoje įstaigoje galimai bujoja korupcija.

Pats susitikimas ministro kabinete ir tai, kas jame vyko, pasak tinklaraštininkės ir LRT, neabejotinai turi būti išnarstyta iki paskutinės detalės. Tačiau, pasak žemdirbių atstovų, lygiai taip pat verta išnarstyti ir kitą šios istorijos pusę – kas padarė susitikimo slaptą įrašą, kam jis buvo perduotas, kas buvo suinteresuotas jo paviešinimu, ar tarp šių veiksmų bei konflikto dėl Žemės ūkio rūmų įstatymo nėra daugiau sąsajų, negu šiandien viešai pripažįstama. Jeigu paaiškėtų, kad tokios sąsajos egzistuoja, tuomet reikėtų kalbėti jau ne vien apie pasitarimą ministro kabinete. Tektų pasidomėti, ar prieš K. Mažeiką nebuvo atidarytas antrasis frontas – informacinis, kuriame išpūsta istorija apie įvykius ministro kabinete tapo ginklu saugant ŽŪR galią ir F. Dirginčiaus imunitetą.

Tai – ne vieno ūkininko istorija

Ministras K. Mažeika savo paskyroje socialiniame tinkle šį atvejį pakomentavo: „Ačiū LRT Tyrimų skyriui, kad kelia klausimą, kuris yra gerokai platesnis už vieno ūkininko istoriją. Matome situaciją, kai dėl sankcijos ūkininkui gali būti apribotas praktiškai visas jo turtas ir galimybė vykdyti veiklą. NMA nėra antstolis – jos paskirtis ne tik kontroliuoti ir taikyti sankcijas, bet ir užtikrinti, kad ūkininkai galėtų normaliai vykdyti savo veiklą. Todėl proporcingumo klausimą turime vertinti labai rimtai.

Sunku suprasti, kodėl darbo metu ministerijoje vykęs susitikimas, kuriame dalyvavo keletas žmonių, šiandien vadinamas „slaptu“. Tai buvo darbo susitikimas, kuriame buvo išklausyta ūkininko situacija. Neturiu teisės nurodyti NMA vadovybei pakeisti sprendimą, tačiau turiu pareigą išgirsti ūkininkų problemas ir užtikrinti, kad sistema veiktų teisingai bei proporcingai. Tad kviečiu kitus ūkininkus informuoti apie sistemines ydas ne tik NMA.“

„Ūkininko patarėjui“ K. Mažeika pateikė daugiau minčių apie šį „slaptą“ susitikimą – pokalbį ministro kabinete: „Aš tikrai nenoriu nieko kategoriškai teigti – žmonės turbūt patys mato, o kas nori, gali pasitikrinti ir įvertinti. Man asmeniškai jokios moralinės nuoskaudos dėl to nėra. Tačiau nesąžiningumas ir melas, kurį matau, manau, pirmiausia yra nepagarba LRT žiūrovui, kuris visa tai seka. Šioje vietoje norėčiau pasakyti mane kritikuojančiai tinklaraštininkei R. Zaborei ir LRT Tyrimų skyriui – jei, kaip teigiama, yra mūsų pokalbio garso įrašas, aš tikrai norėčiau jį kuo greičiau išgirsti. Ir ne tik pats išgirsti – norėčiau, kad tas įrašas būtų paviešintas. Tuomet, manau, niekam nekiltų abejonių, ar buvo daromas koks nors poveikis, ar buvo kalbama apie kažkokius neteisėtus sprendimus. Nes viskas, ką aš pasakiau per pokalbį, buvo susiję būtent su tuo, kad norėjau išsiaiškinti, ar NMA direktorius Fortunatas Dirginčius žino apie problemą. Jis pasakė, kad nežino. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad penktadienį – rugsėjo 18 d. – buvo susitikimas ir jame apie problemą jau buvo kalbėta. Aš pats apie tai sužinojau gerokai vėliau, tik po savaitės, kai jau pasirodė LRT „tyrimo“ informacija.

Manau, svarbiausia šioje istorijoje – ne bandymas ieškoti kažkokių sąmokslo teorijų. Jeigu pokalbis, kaip teigiama, yra įrašytas, tegul jis būna paviešintas, tegul visuomenė pati jį išgirsta. Tada žmonės patys galės įvertinti, kas pokalbyje iš tiesų buvo pasakyta, ir, manau, visos abejonės išsisklaidys.“

„Giname ir ginsime žemdirbius“

Taip savo komentarą socialiniuose tinkluose pavadino LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis. „Viešojoje erdvėje pasirodė skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie mano, kaip LŽŪT vadovo, galimai daromą spaudimą valstybės pareigūnams. Mano ir LŽŪT vardą menkina ir jos veiklos skaidrumu abejoja už finansinius nusikaltimus, dokumentų klastojimą ir lėšų pasisavinimą nuteista, dabar tinklaraštininke prisistatanti R. Zaborė. Noriu akcentuoti, kad situacijose, kai ūkininkas patenka į biurokratines girnas ir dėl laiku ar vietoje nesudėtų „varnelių“, kablelių ar kitų klaidų kyla grėsmė, kad ūkis bankrutuos, LŽŪT renkasi „stovėti“ su ūkininku ir ieškoti išeičių, kaip problemas išspręsti mažiausiai skausmingu būdu.

Suprantu, kad reikalavimai, tvarkos ir taisyklės yra reikalingi, tačiau biurokratija yra paini ir sudėtinga, ypač ūkininkams, kuriems, deja, savo darbe tenka būti visų galų meistrais ir išmanyti gerokai daugiau nei kitų profesijų atstovams. Visus aštuonerius LŽŪT gyvavimo metus raginome valstybės institucijas mažinti, lengvinti biurokratinę naštą, atsigręžti į žemdirbius, o prieš baudžiant maksimaliomis sankcijomis, pirmiausia žmogų konsultuoti ir vesti ne nuobaudos, o teisingo sprendimo keliu. Tokios veiklos krypties, orientuotos į paprasto kaimo žmogaus, ūkininko interesų gynimą, LŽŪT ketina laikytis ir toliau.“

J. Vilionis užvakar ŪP redakcijai teigė, kad į bėdą patekęs ūkininkas su juo susisiekė ir informavo, jog problemos jau pradėtos spręsti ir ūkis, panašu, nebankrutuos. Tai esanti geriausia žinia J. Vilioniui, kaip ūkininkui ir LŽŪT pirmininkui.

(Ne)kaltinimai

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius viešumon pateikė savo nuomonę, neigiančią bet kokius žemės ūkio ministrui K. Mažeikai metamus kaltinimus:

„Faktas Nr. 1. Ūkininkui nėra prašoma panaikinti atsakomybę ar „nurašyti“ galimą pažeidimą. Ginčas yra dėl to, kaip užtikrinamas NMA 137 351,30 Eur reikalavimas, ar tam būtina taip suvaržyti veikiančio ūkio turtą bei pinigines lėšas, kad ūkis praktiškai nebegalėtų normaliai dirbti.

Faktas Nr. 2. Pats ūkininkas teisme nurodė, kad dėl pritaikytų apribojimų sumažėjo apyvartinės lėšos ir tapo sunkiau vykdyti einamuosius įsipareigojimus. Tai veikiantis gyvulininkystės ūkis, kuriam reikia pirkti pašarus, aptarnauti kreditus, nuimti derlių ir prižiūrėti kelis šimtus galvijų.

Faktas Nr. 3. Ūkininkas kreipėsi į jam atstovaujančias ūkininkų organizacijas, nes pats problemą sprendė jau ilgą laiką. Ir čia nėra jokio stebuklo – ūkininkų organizacijų paskirtis ir yra ginti savo narius bei jų problemas kelti valstybės institucijose.

Faktas Nr. 4. Susitikime nebuvo prašoma panaikinti NMA reikalavimą. Buvo keliamas klausimas, kaip leisti ūkiui tęsti veiklą ir valstybės reikalavimą užtikrinti proporcingesne priemone. Tą viešai sako ir J. Vilionis, o jo poziciją cituoja ir pati LRT.

Faktas Nr. 5. LRT labai aiškiai sugretina du įvykius: NMA vadovo poziciją susitikime ir jo nušalinimą po kelių dienų. Tačiau pats LRT tekstas nurodo kitą oficialų nušalinimo pagrindą –
situaciją NMA po teisėsaugos tyrimų. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp šio susitikimo ir nušalinimo straipsnyje neįrodytas.

Faktas Nr. 6. Po to, kai problema buvo iškelta aukštesniu lygiu, dialogas pajudėjo ir, kiek šiuo metu žinoma, ieškoma sprendimo, kuris leistų ūkiui tęsti veiklą, kartu apsaugant valstybės reikalavimą.“

M. Maciulevičiaus įsitikinimu, jeigu ministras į problemą įsiklausė ir paprašė dar kartą ją įvertinti, tai savaime nėra „ūkininko gelbėjimas nuo atsakomybės“. „Tai yra normalus klausimas, ar valstybės institucijos konkrečioje situacijoje veikia ne tik formaliai, bet ir proporcingai. Ir, manau, verta atsakyti į dar platesnį klausimą – ar tai vienintelis atvejis, kai palyginti nedideliam valstybės reikalavimui užtikrinti pritaikytos priemonės faktiškai sustabdo viso ūkio veiklą? Jeigu tokių atvejų yra daugiau, jau kalbame ne apie vieną ūkininką, o apie sisteminę problemą“, – teigė KRŪS pirmininkas.

Teisia teista „teisėja“

Kažin, ar R. Zaborė dabar turi kokią nors moralinę teisę vertinti LŽŪT pastangas rūpintis bėdon patekusiu ūkininku, kai ji pati yra nuteista ir pripažinta kalta dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kitų veikų. Apie jos teismų istorijas 2018–2022 m. ne kartą rašė Klaipėdos ir šalies žiniasklaida.

Pirmą kartą R. Zaborę, buvusią statybų bendrovės „Ramesa“ direktorę ir kasininkę, Klaipėdos apygardos teismas kalta pripažino 2018 m. spalį. Bylos duomenimis, buvo klastojamos bendrovių „Ramesa“ ir „Mūralis“ sąskaitos už neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, jų nuomos, santechnikos bei projektavimo paslaugas. Suklastotuose dokumentuose nurodyta 253 757,92 Eur suma. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. sausio–gegužės mėn. R. Zaborė iš „Ramesos“ kasos gavo 299 tūkst. Eur grynaisiais.

Dėl apgaulingos apskaitos įmonė išvengė 14 175 Eur PVM ir 35 697,45 Eur pelno mokesčio. Pirmosios instancijos teismas R. Zaborei skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Nuteistoji nuosprendį apskundė. 2019 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iš jos priteisė 49 972,42 Eur.

Po eilės apeliacijų, 2022 m. rugpjūtį teismas priėmė galutinį sprendimą – atmetė jos skundus ir paliko galioti tą pačią bausmę (atviraklaipeda.lt, 2022 08 10). R. Zaborė šioje byloje buvo nuteista kaip pagrindinė vykdytoja (bendrovės „Remesa“ direktorė ir kasininkė), kuri pati pasisavino įmonės lėšas sumoje 253 757,92 Eur imituodama sandorius.

Prie šios temos dar sugrįšime. Skaitykite artimiausiuose ŪP numeriuose.

„Ūkininko patarėjo“ informacija