Invaziniai vėžliai Lietuvoje: kodėl jie pavojingi?

Šios rūšys į mūsų šalį pateko daugiausia dėl prekybos egzotiniais augintiniais, o vėliau dalis jų buvo neatsakingai paleisti į gamtą. Invazinės rūšys konkuruoja su vietinėmis rūšimis ir trikdo natūralius ekologinius procesus. Būtent todėl Lietuvoje jų plitimas yra griežtai kontroliuojamas.

Didžiausią susirūpinimą kelia raštuotasis vėžlys, dažnai vadinamas raudonausiu vėžliu. Ši rūšis į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtraukta ne tik dėl gebėjimo konkuruoti su vietinėmis rūšimis, bet ir dėl galimo salmonelių platinimo. Europoje raštuotieji vėžliai laikomi viena svarbiausių grėsmių baliniam vėžliui (Emys orbicularis) – vienintelei natūraliai Lietuvoje gyvenančiai vėžlių rūšiai.

Balinis vėžlys yra viena rečiausių Lietuvos roplių rūšių, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jam išlikti būtinos tinkamos šlapžemių ir seklių vandens telkinių buveinės. Invaziniai vėžliai su baliniais vėžliais konkuruoja dėl maisto, saulėtų šildymosi vietų ir kitų išteklių, todėl gali dar labiau apsunkinti šios saugomos rūšies išsaugojimą.

Pastebima, kad invaziniai vėžliai Lietuvoje aptinkami vis dažniau. Jau prieš keletą metų raštuotųjų vėžlių buvo rasta Druskininkų ir Kauno ežeruose, taip pat Neryje. Specialistai mano, kad dauguma jų į gamtą pateko žmonėms paleidus anksčiau namuose augintus gyvūnus. Nors Lietuvos klimatas jiems nėra idealus, dalis šių vėžlių sėkmingai peržiemoja ir gali išgyventi daugelį metų.

Grėsmę retiems mūsų baliniams vėžliams kelia ne tik raštuotieji, bet ir puošnieji vėžliai (Chrysemys picta). Ši rūšis taip pat įtraukta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.

Svarbu žinoti, kad invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tokių gyvūnų savininkams griežtai draudžiama paleisti juos į gamtą.

Pamačius gamtoje invazinį vėžlį, svarbu nelikti abejingiems. Radus invazinį vėžlį, kaip ir bet kurį kitą invazinės rūšies gyvūną, reikėtų kuo greičiau pranešti LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui arba skubiosios pagalbos telefonu 112.  Kuo greičiau specialistai gauna informaciją apie tokį radinį, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui.

VSTT informacija