Audros padariniai: kam davė, o kas – liko be nieko

Ūkininkai liko nusivylę

Valstybės parama skiriama Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Širvintų ir Ukmergės rajonų gyventojams. Juos ir nukentėjusius ūkio subjektus gali paremti ir pačios savivaldybės. Iš šių savivaldybių buvo gauta prašymų atlyginti žalą net už 6,7 mln. Eur – tiek nuostolių pridarė rugpjūtį praūžusi audra.

Ji suniokojo gyvenamųjų namų, įstaigų ir ūkinių pastatų stogus, sienas, automobilius, pasėlius ir kt. Vien tik dėl sugadintų gyvenamųjų namų stogų šiose penkiose savivaldybėse patirta nuostolių už 1,2 mln. Eur. Tiek ir prašyta Vyriausybės kompensuoti, tačiau skirta kur kas mažiau – 747 tūkst. Eur.

„Labai liūdna, kad prioritetas teikiamas tik gyvenamųjų namų stogams tvarkyti, nors mūsų rajone šešiose seniūnijose labai nukentėjo ne tik gyventojai, bet ir ūkininkai. Daug žalos padaryta ūkiniams pastatams, sandėlių stogai liko kiauri. Mūsų ūkininkai yra labai nusivylę“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kuriame buvo aptarti audros padarinių likvidavimo rezultatai, kalbėjo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Posėdyje buvo užsiminta, kad vien tik Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovei sugadintų stogų tvarkymas kainuos apie 800 tūkst. Eur. „Žemdirbiai yra nepavydėtinoje situacijoje. Siūlomos skolinimosi priemonės ir lengvatiniai kreditai tėra šiaudas skęstančiajam – vis tiek reikės juos atiduoti ir dar mokėti palūkanas“, – „Ūkininko patarėjui“ komentavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovė.

Kompensavimas – tik lapkričio viduryje

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus KRK pristatė, kokios priemonės pasiūlytos nuo audros nukentėjusiems žemdirbiams. Buvo suteikta galimybė pasinaudoti lengvatinių paskolų priemone, parengta pagal „Karo komunikatą“. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktais duomenimis, beveik visos tam skirtos lėšos – 23 mln. Eur – jau yra išskolintos. Tik nėra duomenų, kiek nukentėjusiųjų nuo krušos ir stipraus vėjo tuo pasinaudojo, nes pareiškėjų nebuvo prašoma nurodyti, ar jie patyrė žalą konkrečiai nuo gamtos stichijos.

Taip pat buvo patvirtinta priemonė, pagal kurią kompensuojama dalis palūkanų, sumokėtų už paskolas, paimtas ūkinių pastatų stogų remontui ir (ar) trumpalaikiam turtui įsigyti. Kompensuojama 80 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų, o didžiausia palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija, – 4 proc. Tiesa, paraiškas galima buvo teikti tik nuo 2023 m.
lapkričio 15 d.

„Ši priemonė tebeveikia, paraiškos palūkanų kompensacijai gauti priimamos iki kitų metų sausio 31 d.“, – informavo V. Tomkus.

Dar buvo leista nuo audros nukentėjusiems žemdirbiams iki gruodžio 31 d. nemokamai saugoti grūdines kultūras ,,Jonavos grūdų“ elevatoriuje. Tačiau šia galimybe pasinaudojo tik vienas ūkininkas iš Panevėžio rajono.

Kaip ir rekomendavo Europos Komisija, žemės ūkio subjektams buvo suteikta galimybė fiksuoti įrodymus ir pagrįsti, kad negalėjo įvykdyti tam tikrų reikalavimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių.

Siūlo tobulinti

Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius KRK nariams pristatė ne tik savo rajono, bet ir Pakruojo krašto ūkininkų pastebėjimus dėl ŽŪM akcentuojamų priemonių, kurios siūlomos žemdirbiams, nukentėjusiems nuo audros.

„Pirmiausia yra pasiūlymų dėl kompensuojamų 80 proc. palūkanų. Joms išaugus, ūkininkai pageidautų, kad kompensacijos būtų skaičiuojamos taikant ne 4 proc., kaip numatyta dabar, bet 6 proc. palūkanų normą. Taip pat siūloma paraiškų dėl palūkanų kompensavimo priėmimą pratęsti bent jau iki gegužės 31 d., nes žemdirbiams trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis reikia rūpintis pavasarį“, – dėstė V. Gailius. Jis pridūrė, kad ši pagalbos priemonė galėtų būti taikoma ne tik įsigyjant trumpalaikį turtą, remontuojant pastatų stogus, bet ir investuojant į žemės ūkio veiklos plėtrą, finansuojamą skolintomis lėšomis. „Dalis pasėlių buvo sunaikinta ar stipriai nukentėjo, ūkininkai prarado didelę dalį savo pajamų, dažnas jų nebeturės lėšų ne tik apyvartai, bet ir investiciniams kreditams dengti“, – pastebėjo Joniškio rajono savivaldybės meras.

Dar vienas ūkininkų poreikis – į kompensavimo pagal sudarytą kredito sutartį apyvartinėms lėšoms priemonę įtraukti ir prisiimtų įsipareigojimų finansų įstaigoms vykdymą. „Aišku, turbūt nėra gera praktika paskolų įmokas dengti paskolomis, bet yra toks ūkininkų lūkestis“, – pastebėjo V. Gailius.

Priemonės nepatrauklios?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.