Audros pamokos

Geopolitikos ir saugumo studijų centro asocijuotasis ekspertas Saulius RIMUTIS:

„Tai buvo viena didžiausių per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje fiksuotų audrų. Meteorologai atkreipė dėmesį į tai, kad ji išsiskyrė savo mastu – pavojingi reiškiniai buvo fiksuojami visoje šalies teritorijoje, o ne tik tam tikruose, konkrečiuose regionuose. Tai dar labiau komplikavo elektros tinklo atkūrimo darbus, nes buvo paveikta labai didelė Lietuvos teritorijos dalis. Dėl to vienu metu elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs net keliems šimtams tūkstančių namų ūkių. Atitinkamai dėl didelio pažeidimų masto ir atkūrimo darbai užtruko gerokai ilgiau.

Jeigu analizuotume pagrindines priežastis, kodėl ši audra sukėlė tiek daug neigiamų padarinių, daugiausia įtakos turėjo elektros oro linijos. Jos, jeigu yra nepakankamai prižiūrimos arba susidaro kitos nepalankios aplinkybės, gali būti pažeistos virstant medžiams, lūžtant šakoms, sugadinus stulpus ar dėl kitų priežasčių. Šios audros metu elektros oro linijoms buvo padaryta tikrai labai daug žalos. Kai kurios linijos buvo visiškai nukritusios, todėl jas reikėjo iš naujo tiesti. Tokiems darbams atlikti reikia nemažai laiko ir žmogiškųjų išteklių, todėl tai yra ganėtinai sudėtingi ir didelės apimties remonto darbai.

Jeigu palygintume Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis pagal elektros tinklo atsparumą, patikimumą ir atkūrimo darbų kokybę, skirstymo operatoriai naudoja vadinamąjį vidutinį klientų atjungimo laiką. Pagal šį rodiklį, žvelgiant į Europos regioną, ypač Vidurio Europos šalis, Lietuva nėra kažkuo išskirtinė blogesniais rezultatais ar prastesniu tinklo patikimumu.

Patikimumo rodikliai Lietuvoje yra pakankamai geri, tačiau jie labai priklauso nuo konkrečių metų ir nuo to, kokios tais metais susidaro gamtos sąlygos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais elektros tiekimo atjungimų klientams trukmė buvo ganėtinai trumpa ir galbūt net geresnė nei Europos mastu. Tačiau metais prieš
tai taip pat buvo labai didelė audra, todėl atjungimų laikas buvo gerokai išaugęs. Šiemet, kaip matome, tikėtina, kad šis rodiklis taip pat labai suprastės.

Jeigu pažvelgtume į tai, kaip kitos šalys sprendžia šią problemą, tai dalis valstybių tikrai labai daug savo skirstomojo elektros tinklo linijų jau yra pakeitusios į kabelius. Tarp tokių šalių galima paminėti Nyderlandus, Vokietiją, Daniją. Tačiau svarbu suprasti, kad tai yra ir tankiau apgyvendintos šalys. Ten, kur didesnis gyventojų tankumas, natūraliai yra ir didesnis poreikis elektros energiją tiekti požeminiais kabeliais. Miestuose ir tankiai apgyvendintose teritorijose tai leidžia efektyviau išnaudoti žemę, sumažinti elektros oro linijų poveikį aplinkai ir apsaugoti tinklą nuo dalies gamtinių veiksnių.

Kitas labai svarbus dalykas – oro linijų keitimas požeminiais kabeliais yra brangus. Jis labai didina infrastruktūros kaštus, o galiausiai šie kaštai vienaip ar kitaip gula ant vartotojų pečių per elektros energijos kainą. Infrastruktūros plėtra, jos priežiūra, atnaujinimas ir išlaikymas visose šalyse yra įskaičiuojami į galutinę elektros energijos kainą, kurią sumoka vartotojas. Todėl, jeigu Lietuvoje būtų nuspręsta oro linijų keitimą kabeliais laikyti vienu iš prioritetų ir siekti didesnio elektros tinklo patikimumo bei mažesnio atjungimų skaičiaus, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek tai kainuotų ir kokią įtaką tokios investicijos turėtų elektros energijos kainai. Nes ir Europos Sąjungos (ES) mastu Lietuva taip pat nėra kažkuo išskirtinė. Tikrai nėra taip, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje būtų kabeliais pakeistos absoliučiai visos elektros oro linijos. Jeigu mūsų valstybė tiesiog nuspręstų, kad didesnis elektros tinklo atsparumas ir patikimumas yra prioritetas, būtina įsivertinti, kiek tai kainuotų. Reikia suprasti, kad didesnis patikimumas turi savo kainą. Todėl tai yra pasirinkimo klausimas – kiek visuomenė ir vartotojai yra pasirengę mokėti už didesnį elektros tinklo atsparumą ir patikimumą.

Didesnis antžeminio elektros tinklo keitimo požeminiais kabeliais mastas būtų viena iš pagrindinių priemonių, kurios galėtų padėti ateityje išvengti tokių didelių padarinių ir užtikrinti, kad audrų ar kitų krizinių situacijų, taip pat ir karinių konfliktų atveju elektros tiekimas būtų kuo mažiau pažeidžiamas. Yra, aišku, ir paprastesnių metodų – nebūtina visais atvejais elektros oro linijas versti kabeliais. Tam tikrose vietose galima didinti miško proskynas, kad būtų didesnis tarpas tarp elektros linijų ir aplink esančios augmenijos. Tuomet, jeigu ir kiltų kokia nors audra, būtų mažesnė tikimybė, kad ant elektros linijos užvirs medis, nulūš šaka ar atsitiks kas nors panašaus ir dėl to bus nutrauktas elektros energijos tiekimas. Šios priemonės taikomos, tačiau tai nėra kažkokia panacėja, kuri galutinai išspręstų visas problemas. Aišku, čia veikia ir kiti aplinkosauginiai reikalavimai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti ir įvertinti, ar šiuo atveju prioritetas teikiamas elektros tinklo patikimumo didinimui.

Tačiau tai tokios priemonės, kurios labiau pritaikomos valstybės mastu. Yra ir priemonių, kurias gali naudoti paprasti gyventojai. Viena iš jų – generatorių įsigijimas. Valstybei yra sudėtinga visais atvejais reaguoti ir užtikrinti kiekvienam individualiai, kad neatsitiktų elektros energijos tiekimo sutrikimų. Daugeliu atvejų galbūt tai net nėra labai apsimokantis sprendimas.

Jeigu mes kabeliais pakeisime, pavyzdžiui, elektros oro linijas, net ir einančias į labai atokias sodybas, tai gali kainuoti labai daug. Visa tai būtų daroma dėl elektros tiekimo užtikrinimo galbūt vienai sodybai, nors joje žmonės nebūtinai nuolat gyvena – galbūt tai yra tik vasarnamis ar kita panašiai naudojama vieta.

Todėl vienas iš būdų patiems žmonėms pasirūpinti savo elektros energijos tiekimo atsparumu – įsigyti asmeninį generatorių. Jį būtų galima prijungti prie namų elektros sistemos, kai nėra elektros energijos tiekimo, pasirūpinti, kad veiktų bent pagrindiniai prietaisai.

Kiek laiko generatorius galėtų užtikrinti elektros tiekimą – kelias valandas ar net kelias dienas – jau priklauso nuo jo galingumo, degalų atsargų ir apkrovos. Tačiau bent jau pagrindinius prietaisus, pavyzdžiui, šaldytuvą, būtų galima išlaikyti veikiančius tol, kol bus atkurtas elektros tinklo veikimas.

Tai galima daryti ir didesniu lygmeniu. ESO, kiek žinau, taip pat yra nupirkusi mobiliųjų generatorių, kuriuos galima atvežti į vietas, kuriose dėl kokių nors priežasčių yra atjungtas elektros tiekimas. Tą patį gali daryti ir savivaldybių administracijos – pačios pasirūpinti mobiliaisiais generatoriais, kad, jeigu susidarytų tokia situacija, juos būtų galima dislokuoti konkrečiose vietose ir kartu su ESO pagalba prijungti bei laikinai užtikrinti elektros tiekimą, kol atkuriamas elektros tinklas.

Priemonių galima pritaikyti įvairių. Net elektromobiliai kai kuriais atvejais gali būti panaudojami tam, kad jų baterijose sukaupta elektros energija vėliau būtų naudojama elektros energijos tiekimui į namų sistemas. Tačiau šiaip turbūt viena iš pagrindinių apsaugos priemonių, kurią patys žmonės gali pritaikyti, siekdami užsitikrinti, kad elektros energijos turėtų net ir tada, kai visas ar dalis tinklo neveikia dėl audros ar kitų nelaimių, yra būtent individualus elektros energijos šaltinis.

Tai turbūt būtų viena esminių priemonių, kurią gyventojai galėtų pasirinkti patys, nelaukdami, kol kiekvienu konkrečiu atveju problemą išspręs valstybė ar elektros tinklo operatorius.“ 

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė KINDURYTĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.