Ūkininkams – dar vienas biurokratinis apynasris

M. Maciulevičiaus teigimu, ūkininkai gauna laiškus iš buhalterinę apskaitą tvarkančių įmonių, kuriuose prašoma sugrupuoti darbuotojų pareigybes, aprašyti darbo apmokėjimo tvarką, nustatyti atlygio kriterijus ir pasirengti nuo 2027 m. įsigaliosiančiai papildomai mėnesinei atskaitomybei „Sodrai“.

„Daugeliui tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Vieni stebisi, kiti piktinasi, treti jau juokauja, ar negrįžtame prie sovietinės biurokratijos. Pradėjome aiškintis, kas vyksta...“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ūkininkas.

„Ūkininko patarėjas“ susiekė su M. Maciulevičiumi ir išgirdo išties nuostabą keliančių dalykų, iliustruojančių žemės ūkio biurokratizacijos mastus bei beprasmiškas ir netgi žalingas valdiškų klerkų iniciatyvas.

– Kaip suprantu, Jūs nuolat girdite ūkininkų nusiskundimus dėl gaunamų reikalavimų parengti darbuotojų pareigybių aprašus su visa darbo apmokėjimo tvarka... Kas ir kodėl tai sugalvojo?

– Taip. Tuose laiškuose aiškinama, esą jau nuo sausio mėnesio turėsime pasidaryti tokius „namų darbus“... Žmonės manęs klausia: kas tai per komunizmas? Skaitau tuos laiškus, ką parašė tos buhalterinės apskaitos įmonės: atseit yra tokia tvarka, sukurta Socialinės apsaugos ministerijos... Galvoju, kad tos įmonės akivaizdžiai nusišneka, tad pradėjau pats domėtis – akurat: pasirodo, iki kitų metų vasario pabaigos reikia pateikti kasmėnesines ataskaitas. Pradėjau tuomet gilintis, iš kur sklinda tokia „protinga“ iniciatyva? Pati mintis atėjo iš Europos Komisijos, kuri turėjo labai ambicingą tikslą kovoti už lyčių lygybę, kad nebūtų didelių skirtumų tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Tos batalijos dėl atitinkamos direktyvos vyko dar 2023 metais... Pati direktyvos idėja man tikrai suprantama ir teisinga: vyrai ir moterys už tokį patį ar vienodos vertės darbą turi gauti vienodą atlygį. Pagaliau toje direktyvoje buvo aiškiai nustatyta, kad įmonės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų, turi teikti tokią ataskaitą kartą per metus, nuo 2027 m. Įmonės, turinčios 150–249 darbuotojus – kartą per trejus metus, o 100–149 darbuotojų įmonės – kartą per trejus metus, bet nuo 2031 m. Mažiau nei 100 darbuotojų įmonėms direktyva tokios privalomos periodinės atskaitomybės nenustato, nors valstybėms narėms leidžia ją įvesti. Tų diskusijų metu visos darbdavių organizacijos labai aiškiai pasisakė, kad ypač mažoms įmonėms tai būtų perteklinė biurokratinė našta. Tuomet EK pasakė, kad jeigu kuri nors šalis įves tokią prievolę mažoms įmonėms, tai privalės atsiskaityti tiesiogiai Komisijai, kaip tai buvo suderinta su visais socialiniais partneriais. Tačiau aš nieko negirdėjau, kad tai kažkas būtų derinęs ar būtų kokios nors viešos diskusijos šiuo klausimu...

– Kitaip sakant, tai buvo mūsų vietinių biurokratų iniciatyva?

– Tai štai aš ir galvoju: gal čia mes, ūkininkai, per žioplumą patys nepamatėme, kad vyksta kažkoks derinimas, kažkokia diskusija, bet kad ir kiti nieko tokio nepastebėjo, mano žiniomis... Žinau, kad su jokiomis ūkininkų organizacijomis tokia tvarka tikrai nebuvo derinama. Darbdavių organizacijos kažkokius atliepimus į tai parašė, o Buhalterių ir auditorių asociacija dar pavasarį parašė labai griežtą atsiliepimą, kad tai bus tik perteklinė našta ir nieko gero iš to nebus. Bet iš ūkininkų jokių pozicijų nebuvo, ir aš net neabejoju, kad ūkininkų niekas net neklausė. Todėl, mano manymu, mūsų vietiniai klerkai, pamatę tą europinį dokumentą, pagalvojo, kad prie to paties galima kažkokių papildomų tikslų pasiekti, parodė uolumą ir pamėgino prieš Europą pasirodyti labai pažangiais, labai sąžiningais ir teisingais... Aš netikiu, kad čia mūsų politikai sugalvojo – net ir nurodymų išleidimo data tą rodo, kai keitėsi viena vyriausybė, ateidinėjo kita... Galbūt iš klerkų kažkas labai įtikėjęs yra tokių iniciatyvų nauda... Čia panašiai, kaip su tomis „žaliomis“ ambicijomis: logiškai niekas nepaaiškina, dėl ko to reikia, bet jau esi įpareigotas vykdyti... Nenoriu būti nesuprastas neteisingai: aš taip pat esu už socialinį teisingumą, už lygias galimybes ir už teisingą atlyginimą tarp vyrų ir moterų, bet šis sprendimas jokios naudos šioje srityje  neduoda – tai grynai popierinis sprendimas, kuris visiems ūkininkams užkrauna tik dar daugiau biurokratinės naštos...

– Akivaizdu, jog tokių sprendimų priėmėjai patys ūkiuose nėra buvę: aš bent jau neįsivaizduoju, kaip aprašysite konkrečias pareigybes ir atlygius už konkretų darbą? Mačiau, kad šiuo klausimu ironizavote...

– Būtent. Kaip mes tai įgyvendinsime? Kaip surašysime tas specialybes žemės ūkyje? Tad aš ir pateikiau satyrinį pasiūlymą: jaunesnysis ūkio darbuotojas, vyresnysis ūkio darbuotojas, jaunesniojo ūkio darbuotojo vyresnysis asistentas, vyresniojo ūkio darbuotojo jaunesnysis asistentas ar melžėjo jaunesniojo asistento jaunesniojo asistento vyresnysis asistentas!.. Juk žemės ūkyje visi darbuotojai yra universalūs, čia ne konvejeris fabrike, kur visi atlieka tik vieną funkciją... Ūkyje visi dirba viską – traktoristas gali ir suvirinti ką nors, ir santechniką pataisyti ir pan. Tiesiog negali aprašyti tų pareigybių. O ir atlyginimuose tai nieko nepakeis. Kita vertus, tai tik įneš nereikalingų įtampų: pavyzdžiui, kitas užsispirs ir, perskaitęs pareigybinę instrukciją, pasakys – aš šito nedarysiu, man nepriklauso... Palauk, mes esame viena ūkio šeima, dirbame viską. Arba: kitas yra atsakingas žmogus, jam galima patikėti ūkį pačiam išvykus, tai natūralu, kad jo atlyginimas bus didesnis negu to, kuris tokių kompetencijų neturi, bet tas sakys – o kodėl jam moki daugiau... Man protu nesuvokiami tokie reikalavimai. O svarbiausia – juk „Sodra“ gauna visus duomenis ir žino, kas kiek uždirba, kas kokias pareigas eina, kokie atostoginiai, ten viskas išskirstyta ir išdėstyta, kam dar reikalingos kažkokios ataskaitos ir pareigybės? Absurdas. Ir dar – kas mėnesį, nors Europa prašo tik kartą per metus iš pačių didžiausių.

– Ar jau pasiskaičiavote būsimas išlaidas vardan „skaidrumo“?

– Žinoma, kad tai kainuos: reikės samdyti papildomą žmogų arba buhalterinės apskaitos įmonę, o kokia nors Konsultavimo tarnyba greičiausiai ims papildomus mokesčius už papildomas operacijas. Be to, ūkininkui teks sukti galvą, kaip aprašyti tas kategorijas... Čia mūsų ūkininkai jau juokiasi: ai, aš parašysiu paprastai – darbuotojas Nr. 1, darbuotojas Nr. 2, darbuotojas Nr. 3 – kad tik atsiknistų... Tai taip ir gyvename: mes padarysime, kad atsiknistų, o jie parašys „gavome“. O kur ta pridėtinė vertė bendruomenei ar visuomenei? Jūs geriau populiarinkite, dėkite pastangas, kad kaime atsirastų darbuotojų konkurencija – mes jau ir taip darbuotojų ieškome su žiburiu, nors mokame labai konkurencingus atlyginimus, lyginant su kitais sektoriais. Niekas čia nevergauja, ir nėra čia nuskriaustų. Nesąmonė su tomis ataskaitomis...

Kalbėjosi Ričardas Čekutis