Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

„Zebrai“ ir dėmės

Nuo rankinių plūgų ar arklių traukiamų mašinų laikų ūkininkavimas neabejotinai nuėjo ilgą kelią. Kiekvieną sezoną atsiranda naujų technologijų, skirtų efektyvumui didinti ir derliui gauti. Tačiau tiek pavieniai ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės dažnai neišnaudoja galimybių, kurias suteikia dabartinė žemės ūkio technika, įvairūs jutikliai, davikliai, skeneriai ir t. t.

Pažiūri į pasėlius ir nesupranti, kas atsitiko. Ypač margi žieminiai kviečiai. Kai kurios dėmės ir netolygūs pasėliai – neprofesionalaus darbo pasekmė, o kai kuriais atvejais ryškėja aplinkos veiksnių įtaka. Sunku suprasti, kaip galima nesureguliuoti trąšų barstyklės ir pridaryti laukuose „perėjų“, kaip sako ūkininkai – „zebrų“. Kas bus kaltas? Sėklų kokybė? Žinoma, galima teigti, kad buvo nekokybiškos trąšos, bet tuomet kyla klausimas, negi prieš tręšimą nebuvo įsitikinta, kokias trąšas atgabeno tiekėjas? Ar perkant pigiausias trąšas tikėtasi aukščiausios kokybės? Reikia prisiminti, kad džiaugsmas žema kaina truks labai trumpai, o nusivylimas kokybe išliks ilgai.

Juostuotų laukų negaliu pateisinti. O štai dėmėtiems laukams galima rasti paaiškinimų, tačiau spręsti problemą pakankamai sudėtinga. Didžiausią įtaką šviesių dėmių atsiradimui turėjo oro temperatūra – vyraujant žemoms temperatūroms, atšąla ir dirva. Dirvožemio temperatūros įtaka augalų augimui susijusi su tuo, kad šiluma skatina augalų vystymąsi dėl didesnio vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimo, o šaltis stabdo vandens pasisavinimą dėl mažesnio vandens klampumo ir lėtina fotosintezės procesą.

Kiekvienam – savas laikas

Augalai savo gyvenimo ciklo metu susiduria su įvairiomis temperatūromis – tiek kasdienėmis, tiek sezoninėmis, todėl jiems reikia nuolat prisitaikyti. Augalų šaknys yra veikiamos dirvožemio temperatūros diapazono, priklausančio nuo spinduliuotės absorbcijos, atspindžio ir skvarbos, o labiausiai ji kinta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje, dėl to geriau išsivysčiusias šaknis matome dirvos paviršiuje. Bet čia taip pat atsiranda aplinkos veiksnių klasta, nes, kai šaknys telkiasi paviršiuje, jas greičiau paveikia sausra arba aukšta oro temperatūra, tada labai greitai sutrinka maisto medžiagų apykaita.

Bendra dirvožemio temperatūra yra keliais laipsniais žemesnė už oro temperatūrą. Dar neseniai dieną oro temperatūra pakildavo iki 12–15 °C, o dirvožemio temperatūra įdienojus pakildavo tik iki 7 °C. Dirvos temperatūra atlieka esminį vaidmenį augant ir vystantis šaknims, taip pat daro įtaką pasisavinant ir pernešant vandenį ir maistines medžiagas. Be to, priklausomai nuo klimato zonos, dirvožemiui būdingi skirtingi temperatūros režimai. Aiškiai matyti, kad žemesnėse vietose augalai labai greitai išblyško, taip pat išryškėjo dirvožemio derlumo, struktūros, vandens balanso įtaka dirvožemio temperatūros režimui.

Augalai išvysto adaptyvias savybes, kad įveiktų apribojimus, kuriuos lemia ekstremali dirvožemio temperatūra jų buveinėse. Nepaisant to, kad kai kurie augalai geba augti šaltame dirvožemyje (1–3°C), optimaliam šaknų augimui reikalinga 12–20 °C temperatūra. Įprastai temperatūra svyruoja viršutiniame dirvožemio sluoksnyje ir pamažu stabilizuojasi einant gilyn, tačiau pirmiausia reikia į tą sluoksnį nuvilioti šaknis. Dėl to skirtingų rūšių augalai geriausiai auga esant skirtingoms dirvožemio temperatūroms, priklausomai nuo jų klimato zonos.  Kartais sunku suprasti, kodėl augintojai taip veržiasi anksti pasėti šilumamėgius augalus.

Turi lemti dirvožemis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.