Augalų purškimas – ne raketų mokslas!

Renginio moderatorė žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė pasidžiaugė, kad malonu matyti tokį gausų būrį žemdirbių, besidominčių tvariomis ūkininkavimo praktikomis, siekiant apsaugoti paviršinį vandenį. Ji priminė, kad 2030 metais gyventojų skaičius planetoje išaugs iki 8,5 mlrd., prognozė 2050-iesiems dar didesnė – apie 10 mlrd. žmonių. Pasak jos, tai labai svarbu, nes gyventojams reikės maisto produktų, kurie būtų saugūs, sveiki, prieinami, įperkami. „Aplinkosauginės temos susilaukia vis daugiau dėmesio, kadangi jaunoji karta to reikalauja, o jūs esate tie, kuriems kyla spaudimas iš politinių sprendimų priėmėjų“, – sakė A. Čiučiurkaitė.

„CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė citavo ištrauką iš knygos „Apokalipsės nebus“, kurioje vienas iš autorių sako: „Daugelis didžiausių nerimą keliančių klimato kaitos padarinių yra dėl blogos vadybos ir per menko šalių išsivystymo, susidūrimo su naujais iššūkiais reikalaujant ne panikos, bet drąsos veikti.“ Z. Varanavičienė išreiškė viltį, kad renginio dalyviai išgirs gerų pasiūlymų ir tikrai bent dalį jų parsiveš į savo ūkius, pritaikys ir ūkiai bus modernūs, šiuolaikiški bei tvarūs tikrąja šių žodžių prasme.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) Agrochemijos skyriaus vyresnysis patarėjas Darius Baškys teigė, kad ūkininkai žino, jog purškimo įranga turi būti naudojama profesionaliai, tikrinama pagal teisės aktų reikalavimus, kurie nėra laužti iš piršto, o perimti iš Europos Sąjungos (ES) teisyno. Pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentuoja, kad ES yra būtina tikrinti purkštuvus, yra speciali 2009 metų direktyva. Šios direktyvos reikalavimai buvo perkelti į Lietuvos augalų apsaugos įstatymą ir taip pat detaliau išdėlioti būtent žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose Apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros taisyklėse.

„Pastaruoju metu ūkininkams kyla nemažai klausimų dėl dronų panaudojimo apdorojant pasėlius augalų apsaugos produktais. Tai dar nėra įteisinta, naudoti dronus augalų purškimui kol kas nėra teisinių galimybių. Tačiau ši sritis labai perspektyvi, todėl dabar keičiant ES teisės aktus yra svarstomas naujas reglamento projektas, kuriame dronų panaudojimas jau yra apibrėžiamas. Tikėtina, kad priėmus šį teisės aktą, atsiras daugiau galimybių įteisinti dronų panaudojimą ir Lietuvoje“, – aiškino D. Baškys. Pasak jo, visos augalų apsaugos įrangos registravimo ir techninės apžiūros procedūros yra reguliuojamos pagal teisės aktų reikalavimus. VAT priskirta funkcija organizuoti įmonių, kurioms suteikiama teisė atlikti įrangos registravimą ir technines apžiūras, apskaitą. Įmonės, norinčios užsiimti šia veikla, pateikia dokumentus VAT, ši vietoje patikrina pareiškėjo galimybes, jeigu viskas įvertinama teigiamai, tarnybos direktoriaus įsakymu suteikiama teisė vykdyti įrangos registravimą ir atlikti technines apžiūras.

„CropLife Europe“ ekspertas J. S. Dyson pasidžiaugė renginyje matydamas tiek daug jaunų veidų, pritarė nerimui, kad ūkininkai sensta, ir šmaikštavo, jog seną šunį labai sunku išmokyti naujų triukų. „Aš esu mokslininkas, ne ūkininkas, nors turiu šiek tiek žemės, kartu su žmona mokomės ūkininkauti. Auginant derlių, augalų apsauga visą laiką yra svarbi. Mano sritis – kaip pesticidai, teršalai ir maistinės medžiagos juda dirvoje. Studijavau Kalifornijoje ir šioje srityje dirbu daugiau nei 30 metų“, – kalbėjo J. S. Dyson. Jis pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje nuo 2005 metų vyksta mokymai pagal programą „Geroji darbo praktika“. Jau apmokyta daugiau nei 90 tūkst. žmonių.

„Pirmiausia viskas prasideda nuo taršos šaltinio identifikavimo. Paskui žiūrima į kelius, kuriais augalų apsaugos produktai patenka į vandens telkinius. Mes labai dažnai pastebime, kad visos problemos prasideda jau lauke, kai pradedama ruošti augalų apsaugos produktus, neteisingai maišomi tirpalai. Dar pasitaiko atvejų, kai tirpalai išleidžiami tiesiai į nutekamuosius vamzdžius, į drenažo sistemą. Reikia suvokti, iš kur ateina tarša, kur yra didžiausia taršos koncentracija, tik tada galima dirbti efektyviai. Pastebėjome, kad tie taškiniai taršos šaltiniai labai dažnai yra nutolę nuo lauko. Mes praktiškai žinome, kas lauke vyksta, kas ten maišoma, bet nežinome, kas daroma už lauko. Ūkininkui svarbiausia yra kuo efektyviai panaudoti augalų apsaugos produktus, kad tas produktas, už kurį buvo sumokėta, patektų ant augalo ir jį apsaugotų“, – teigė J. S. Dyson.

Ekspertas dar pastebėjo, kad purškimas – tai ne raketų mokslas. Pasak jo, nereikia būti Einšteinu, kad užtikrintum efektyvų augalų apsaugos produktų purškimą. Jei netoli yra vandens telkinys, svarbu įvertinti tai, kiek šio produkto gali į jį nudreifuoti. Yra tokia stebėjimo zona, kurios žemdirbiai neturėtų pamiršti.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė renginio dalyvius pakvietė į ekskursiją po žeme. Ji kalbėjo apie sprendimus paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui.

Diskusijos metu pranešėjai atsakė į daugybę ūkininkų klausimų, kartu ieškojo geriausių sprendimų būdų.

Renginio pabaigoje lauke šalia konferencijų centro vyko prikabinamo purkštuvo techninės apžiūros praktinis demonstravimas. „Dotnuva Baltic“ produktų vadybininkas Algimantas Gyvis, kurio veiklos sritis – purkštuvai ir tręštuvai, rodė, kaip teisingai naudoti svarbią purkštuvo detalę – purkštukus, o „Baltic Agro machinery” inžinierius Mindaugas Sapitavičius pademonstravo kitus žemdirbiams svarbius praktinius dalykus.

Renginį atidžiai stebėjęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis „Ūkininko patarėjo“ korespondentui sakė: „Tai, ką aš čia šiandien išgirdau, turi žinoti kiekvienas ūkininkas. Ne vienas jų jau visa tai žino, tie dalykai jiems nebe naujiena. Gal svarbūs tik kai kurie akcentai, į ką reikia labiau atkreipti dėmesį. Labai įdomūs pranešimai buvo apie reguliuojamą drenažą, apie dirvožemį, apie jo išsiplovimus. Pastaroji tema – ypač įdomi, apie tai būtų galima kalbėti kelias dienas, o čia išgirdome tik pusvalandžio pranešimą. Ir, aišku, smagu girdėti bendrą sutarimą, jog visoje Europoje yra apsauginės juostos ir kad jos reikalingos. Tai, ką pasakė ekspertas J. S. Dyson, jau turime ir Lietuvoje.“

E. Giedraičio teigimu, svarbu ir tai, kad žemės dirbimas, vadinamoji agrotechnika, arba mažina dirvožemio išsiplovimą, arba didina. Jeigu vykdomas arimas, tada didesnis išsiplovimas. „Būtų gerai, kad Aplinkos ministerija (AM), aplinkosaugos specialistai tą išgirstų ir suprastų, jog ūkininkai, taikydami teisingas technologijas, teisingai atlikdami darbus, tikrai tausoja gamtą – nekenkia nei gamtai, nei bitėms. Šiandien buvo labai įdomu išgirsti, kad Jungtinėje Karalystėje niekas nežino apie naktinius purškimus. Pas mus yra tik noras viską drausti ir leisti žemės ūkio kultūras purkšti tik naktį“, – stebėjosi pašnekovas.

Viceministras E. Giedraitis į šį renginį atvyko su ministerijos komanda. Su juo buvo Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Lučiūnaitė. „AM yra kitas daržas. Gerai, kad mūsų ministerijos specialistai mato, kaip visa tai atrodo iš tikrųjų. Tikiuosi, kad ateityje atsiras abipusis ministerijos ir žemdirbių supratimas“, – samprotavo viceministras.

Autoriaus nuotraukos

Titulinėje nuotr. – „Baltic Agro machinery” inžinierius Mindaugas Sapitavičius demonstravo žemdirbiams svarbius purškimo įrangos praktinius dalykus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.