Augalų tyrimai ir vėl stebina: kodėl pasėlius būtina tręšti? II dalis

Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“ baigėme tyrimus su žieminiais kviečiais ʿEuforiaʾ ir žieminiais rapsais ʿDuploʾ. Tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kiek maisto medžiagų randama augaluose nuo vegetacijos atsinaujinimo iki derliaus nuėmimo. Tuo pačiu išsianalizuoti maisto medžiagų pasiskirstymą pagal augalo dalis (lapai, stiebai, šaknys, varpos, ankštaros ir žiedai).

2022 m. liepos 9 d. „Ūkininko patarėjuje“ pateikėme tyrimų rezultatus iki žieminių kviečių žydėjimo tarpsnio pabaigos ir žieminių rapsų ankštarų vystymosi tarpsnio. Tirtuose augaluose buvo sukauptas didelis maisto medžiagų kiekis, kuris turėjo įtakos derlingumui. Išanalizavus visus tyrimų duomenis, galime matyti ne tik cheminių elementų kiekius, bet ir jų pasiskirstymą augalo dalyse.

Per visą žieminių kviečių vegetaciją mažiausias sukauptas maisto medžiagų kiekis nustatytas anksti pavasarį, krūmijimosi tarpsnio pabaigoje. Maisto medžiagų kiekis skirtingose augalo dalyse ženkliai didėjo su kiek­vienu augalų augimo tarpsniu. Didžiausias bendras cheminių elementų kiekis augaluose pasiektas grūdų formavimosi tarpsnio pabaigoje. Žieminiams kviečiams pradėjus bręsti, ėmė mažėti bendras maisto medžiagų kiekis augaluose, ypač azoto ir kalio (vidutiniškai iki 1,5 karto). Suprantama, nes augaluose intensyviau pradėjo vykti senėjimo procesai. Nuo vegetacijos atsinaujinimo iki pat žydėjimo pabaigos maisto medžiagų antžeminėje augalo dalyje buvo sukaupta gerokai daugiau nei šaknyse. O varpose maisto medžiagų kiekis intensyviau ėmė didėti baigiantis žydėti kviečiams. Jau grūdų formavimosi metu varpose esantys azoto ir fosforo kiekiai buvo ženkliai didesni, palyginti su antžemine dalimi ir šaknimis. Brendimo tarpsnio pabaigoje varpose azoto kiekis sudarė 81,5, fosforo – 78,9 ir sieros 59,1 proc. nuo bendro šių medžiagų kiekio. Tik kalio (iki 2,7 karto) varpose buvo mažiau nei antžeminėse augalų dalyse.

Remiantis tyrimų duomenimis, didesnis nei žydėjimo tarpsnio pabaigoje bendras maisto medžiagų kiekis žieminiuose rapsuose nustatytas stiebo ilgėjimo tarpsniu. Analizuojant atskiras augalų dalis ankštarų vystymosi tarpsniu, galima teigti, kad didžiausi azoto, fosforo ir kalio kiekiai buvo sukaupti ankštarose ir stiebuose, o ne lapuose ir šaknyse. Sieros buvo daugiausia sukaupta ankštarose. Žieminių rapsų brendimo tarpsniu didžiausi azoto, fosforo ir sieros kiekiai liko ankštarose, o kalio buvo daugiausia stiebuose. Per ankštarų vystymąsi azoto kiekis juose sudarė 59,9 proc., o brendimo tarpsniu – 77 proc. nuo bendro azoto kiekio augale.

Jau turint derlingumo rezultatus galima teigti, kad sukauptas maisto medžiagų kiekis per žieminių kviečių grūdų formavimąsi ir žieminių rapsų ankštarų vystymąsi turėjo teigiamos įtakos derliui. Atlikę grūdų ar sėk­lų ir šiaudų cheminių medžiagų nustatymo analizę, sužinosime, kiek šį sezoną maisto medžiagų buvo išnešta su derliumi. Kartu, remdamiesi tyrimų duomenimis, galime numatyti ir planuoti, kiek maisto medžiagų augalams reikia ne tik per vegetaciją, bet ir bet kuriuo augimo tarpsniu.

Papildomos informacijos Jums suteiks UAB „Agrokoncernas“ agronomai konsultantai regionuose.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Dr. Eglė Petraitienė