Tam tikrų veislių šunys nelegaliai procedūrai vežami į kitas šalis, taip tikintis išvengti atsakomybės. Tačiau iš tiesų nesvarbu, gyvūnas sužalotas užsienyje ar Lietuvoje: galioja ta pati teisinė atsakomybė.
Dalis gyvūnų nelegaliai kupiruojami Lietuvos veterinarijos klinikose, nors pagal Lietuvos įstatymus už tokias nelegalias procedūras iš veterinaro gali būti atimta licencija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunims ausys nukerpamos namuose, buitinėmis sąlygomis, sukeliant gyvūnui didžiules kančias.
Numatoma griežtinti įstatymus – uždrausti kupiruotus gyvūnus veisti, juos parduoti bei su tokiais gyvūnais dalyvauti parodose.
Apie šunų kupiravimo atvejus ir šių nelegalių procedūrų sukeliamą žalą gyvūnams pasakoja VMVT, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“ atstovai.
Šeimininkai netgi puikuojasi socialiniuose tinkluose
VMVT yra ištyrę ir pritaikę administracinę atsakomybę asmenims, kurie kupiruotais gyvūnais gyrėsi socialiniuose tinkluose. Gyvūnų šeimininkai pasiskelbia apie įsigytą gyvūną, o vėliau paviešina jau sužaloto gyvūno nuotraukas su apkarpytomis ir sutvarstytomis ausimis. Anot VMVT, kai kurie iš šių nubaustų asmenų – visuomenėje gerai žinomi žmonės.
Nustatyta ir tokių atvejų, kai šeimininkai patys, be veterinarų pagalbos jauniems šuniukams žirklėmis nukerpa ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Tokių procedūrų jie imasi pagal internete susirastus vaizdo įrašus. Deja, tokių „pamokėlių“ internete – apstu. Galima tik įsivaizduoti, kokias kančias patiria gyvūnasa.
Anot VMVT atstovų, kai gyvūnų veisėjams dėl kupiravimo pritaikoma administracinė atsakomybė ir gyvūnai konfiskuojami, paprastai tai atgraso nuo tokių procedūrų.
Apie tai, kad veisėjai dažniausiai pakartotinai nenusižengia, pasakoja ir GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė: „Buvo pastebėta, kad viena veisėja karantino laikotarpiu visiems vienos vados šuniukams nukarpė ausis. Veisėjai buvo skirta bauda ir, mūsų žiniomis, ji veisiamiems šuniukams tokių žalojančių procedūrų daugiau neatlieka. Visi gyvūnai į naujus namus iškeliauja su ausimis“.
L. Vaitekūnaitė pasakoja ir apie tai, kaip viena žinoma moteris iš tos pačios veisėjos nusipirko šuniuką su ausimis ir apie tai paskelbė socialiniuose tinkluose. Tačiau po kurio laiko moteris socialiniuose tinkluose paviešino savo augintinio nuotraukas jau su nukirptomis ausimis. Gyvūnui ausys buvo pašalintos jam jau gerokai paaugus, 9 mėnesių amžiaus. Dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnu garsi moteris buvo nubausta.
Anot GGI koordinatorės L. Vaitekūnaitės, žmonės savo gyvūnais dažnai puikuojasi socialiniuose tinkluose, bet organizacijai yra žinomi beveik visi kupiruoti šunys, apie kuriuos jų šeimininkai skelbia socialiniuose tinkluose ir kurių nuotraukomis dalijasi.
„Kas dėl nelegalios šunų kupiravimo veiklos, GGI viena iš funkcijų yra viešosios erdvės, socialinių tinklų stebėsena. Identifikuojami atvejai ir informacija perduodama GGI teisininkams, kurie rengia medžiagą ir toliau su ja kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad įstatymus pažeidę ir šunis nelegaliai kupiravę asmenys būtų nubausti“, – apie organizacijos veiklą pasakoja L. Vaitekūnaitė.
VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaitė Svidraitė teigia, kad apie kupiruotus gyvūnus specialiai tam skirtoje platformoje praneša ir gyvūnų gerovei neabejingi žmonės: „Žmonės apie kupiruotus gyvūnus teikia informaciją www.nukirpoausis.org, aš papildau trūkstama informacija, o GGI suformuoja skundą ir išsiunčia atitinkamoms institucijoms. Tarp nubaustų žmonių yra ir veisėjų, ir visuomenėje žinomų asmenų“.
S. Svidraitė dalijasi ir viena istorija, kai vienos poros po skyrybų buvo apskųstas buvęs sutuoktinis dėl to, kad nelegaliai kupiravo savo augintinį: „Atsiuntė įrodymus, kai dar šuniukas buvo su ausimis ir jau be jų, pateikė informaciją, kokioje klinikoje buvo atlikta operacija. Negana to, atsiuntė nukirptų ausų galiukų nuotrauką“, – apie labiausiai įsiminusį atvejį pasakoja S. Svidraitė.
Anot gyvūnų prieglaudą turinčios S. Svidraitės, liūdniausia, kad savo pačių iniciatyva sužalotų gyvūnų vėliau šeimininkai dažnai atsisako ir jie galiausiai atsiduria prieglaudose: „Į globą tokių šunų patenka irgi daug, nes būtent su tokiom veislėm ir dirbu, kurios labiausiai kupiruojamos“.
Pažeidžiamos fiziologinės funkcijos, sukeliama neatitaisoma žala
Šalinant organus ar audinius siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą, tokiu būdu pažeidžiama minkštųjų audinių ir (ar) kaulų struktūra. Uodegų ir ausų trumpinimas šunims yra skausmingos operacijos, dažnu atveju galimos ir komplikacijos. Atlikus tokias operacijas pažeidžiamos gyvūno fiziologinės funkcijos.
Pavyzdžiui, šios draudžiamos procedūros jauniems (2–5 d. amžiaus) gyvūnams atliekamos be nuskausminimo ir nenaudojant ilgo veikimo skausmą mažinančių veterinarinių vaistų. Tai ateityje gali paveikti tokių gyvūnų vystymąsi. Negana to, dėl komplikacijų likusi ausies ar uodegos dalis gali likti itin jautrios ir gyvūnui užaugus, gali būti jaučiamas skausmas, tarsi skaudėtų kūno dalį, kurios jau nebėra.
2–3 mėn. šuniukams ausys trumpinamos dėl estetinių sumetimų. Tai yra skausmingos ir ilgo gijimo reikalaujančios procedūros, po kurių galimos įvairios komplikacijos. Dažnai po ausų trumpinimo dar naudojami ausų pakėlimo įtvirtinimai, sukeliantys šuniukams mažų mažiausiai nepatogumo jausmą, kančią.
Fiziologiškai šunų ausys apsaugo vidurinę ir vidinę ausį nuo nepalankių oro sąlygų, svetimkūnių ar infekcijos. Taigi padidėja vidinės ausies sužeidimo ar ausų uždegimo rizikos.
Sutrumpinant ausis, šuniui sutrikdomas ir gebėjimas kūno kalba išreikšti nuotaikas, todėl žmonės ir kiti šunys negali pamatyti gyvybiškai svarbių signalų.
Uodegos trumpinimas pažeidžia šuns fiziologines funkcijas. Uodega šuniui reikalinga ne tik emocijoms (džiaugsmui, susijaudinimui, agresijai) išreikšti, bet ir padeda išlaikyti kūno balansą bėgant ar plaukiant.
Apie pastebėtus gyvūnų kupiravimo atvejus siūloma pranešti VMVT naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas .Taip pat galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org
VMVT informacija
123rf nuotr.