Auginti sveikesnes žuvis skatina parama

Augina be streso

Uikių miškų (Telšių r.) glūdumoje, Gedrimų kaime įsikūrusi UAB „Žemaitijos žuvis“ – ne naujokai akvakultūros sektoriuje, žuvis augina jau ne vieną dešimtmetį. „Žemaitijos žuvies“ direktorius Feliksas Petkus teigė, kad didelė dalis jų tvenkinių yra gana nutolę nuo gyvenamųjų vietovių, magistralinių kelių, todėl yra gan geros sąlygos žuvis – karpius, amūrus auginti ekologiškai. Mat, ekologinės žuvininkystės ūkiuose privaloma pasirūpinti auginamų žuvų sveikata ir jų gerove. Tai reiškia, kad žuvys privalo būti apsaugotos nuo bet kokio diskomforto, nuo galimų sužalojimų bei ligų ar net streso jas gaudant bei transportuojant. Aplinka auginamiems akvakultūros gyvūnams sudaroma kuo panašesnė į natūralias sąlygas. Tvenkiniuose negalima maudytis, žvejoti ar kitaip kelti žuvims stresą. Auginant žuvis nuolat kontroliuojama vandens kokybė.

Ekologiškai auginant žuvis negalima naudoti antibiotikų. Dezinfekuojančiomis priemonėmis tapo kalkės, soda, druska. Į tvenkinius iš aplinkos negali patekti trąšų, sunkiųjų metalų, pesticidų, herbicidų. Todėl ekologiniai tvenkiniai yra apjuosti apsauginiais grioviais.

„Žemaitijos žuvies“ direktorius minėjo, kad ekologinė žuvininkystė labai naudinga ne tik gamtai, bet ir vartotojui, kuris gauna sveikai išaugintas žuvis. Tokios žuvys dažnai pasižymi kur kas geresnėmis skonio savybėmis. „Iš kasmet parduodamų 60 tonų žuvų apie 90 proc. užauginam ekologiškai. Ekologiškos žuvies ieško įmonės, kurios užsiima žuvies perdirbimu ir ekologiškų maisto produktų gamyba. Turim pirkėjų Latvijoje, kurie perka būtent tik ekologiškai išaugintas žuvis“, – tvirtino F. Petkus.

Anot jo, didžiausią dėmesį ekologiškai auginant žuvis tenka skirti žuvų pašarams, nes ir šie privalo būti ekologiški. Todėl žuvų augintojai iš aplinkinių ūkininkų perka ekologiškai išaugintus grūdus. „Ekologiškų pašarų pasiūla yra didelė“, – pastebėjo pašnekovas.

Išnaudotos ne visos galimybės

„Kai mūsų tvenkiniai yra miškuose, toli nuo žmonių, tai mums yra kiek paprasčiau laikytis daugybės reikalavimų, pavyzdžiui, nerengti komercinių žūklių, toli yra ir žuvims stresą galintys sukelti šaltiniai“, – aiškino „Žemaitijos žuvies“ direktorius, neslėpdamas, kad būtent palanki dislokacijos vieta ir lėmė, kad jie nuo įprastinio žuvų auginimo būdo perėjo prie ekologiško. Todėl procesas nebuvo nei itin sudėtingas nei finansiškai „skausmingas“. Mat bendrovė jau ne kartą dalyvavo ir dabar dalyvauja įgyvendinant įvairius iš Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos finansuojamus projektus ir paramą vertina kaip svarią pagalbą ūkio veiklai.

Ekologinę gamybą Lietuvoje vysto 12 tvenkininės akvakultūros ūkių – UAB „Akvilegija“, UAB „Armolė“, UAB „Arvydai“, UAB „Bartžuvė“, UAB „Birvėtos tvenkiniai“, UAB „Juodasis gandras“, UAB „Kaplių žuvys“, UAB „Raseinių žuvininkystė“, UAB „Šventjonis“, UAB „Vasaknos“, UAB „Žemaitijos žuvis“, A. Zeleckio individuali įmonė. Sertifikuoti ekologinės gamybos plotai atskiruose ūkiuose sudaro nuo 17 iki 860 ha. Kai kurie ūkiai derina tiek ekologinę, tiek ir įprastinę gamybą.

Tvenkininės akvakultūros ūkiai prognozuoja, kad per ateinančius 3 metus ekologinės gamybos plotai galėtų išaugti iki 50 proc. nuo bendro tvenkinių ploto, t. y. sertifikuoti ekologinės gamybos tvenkiniai užimtų apie 5 000 ha plotą. Būtų užauginama apie 1 200 t per metus ekologiškos tvenkininės akvakultūros produkcijos.

Plės paramą ekologinei gamybai

Lietuvoje siekiama, kad iki 2030 metų, palyginti su 2020 metais, įžuvintų ekologinės gamybos akvakultūros tvenkinių ploto dalis išaugtų 16 proc., o ekologinė akvakultūros gamyba padidėtų 39 proc. Pasiekti tokių tikslų padės Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programoje numatyta parama ekologinės akvakultūros gamybai. Lėšos paramai bus skiriamos iš 2-ajam prioritetui – „Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie apsirūpinimo maistu saugumo Sąjungoje“ – skirtos 12,69 mln. Eur sumos.

Mat, tvarios ir konkurencingos akvakultūros gamybos augimas Lietuvoje atitinka ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ siekius didinti ekologinės produkcijos pasiūlą ir paklausą, poreikį vartotojams tiekti pakankamą kiekį maistingų ir tvarių maisto produktų.

ŪP informacija

Redakcijos nuotrauka