Auksas, litis ir retieji metalai: kodėl senas telefonas yra vertingesnis nei atrodo?

Kas slypi išmaniojo telefono viduje?

Litis ir kobaltas – vienos strategiškai svarbiausių žaliavų šiuolaikinėms technologijoms. Jie naudojami ličio baterijose, kurios maitina daugelį kasdien naudojamų įrenginių – išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, belaidžius prietaisus, žaislus ir elektromobilius.

Retieji Žemės elementai, tokie kaip neodimis, naudojami garsiakalbio ir vibracijos variklio magnetuose, o europis, terbis ir itris leidžia ekrane atkurti ryškias spalvas. Dar vienas itin retas metalas – indis – naudojamas skaidriai laidžiai ekrano dangai, kuri leidžia jutikliniam ekranui reaguoti į prisilietimus. Tantalas naudojamas kondensatoriuose, o auksas, sidabras ir varis – elektroninėse jungtyse bei grandinėse, užtikrinančiose patikimą įrenginio veikimą.

„Iš pirmo žvilgsnio senas telefonas gali atrodyti kaip bevertė elektronikos atlieka, tačiau jame slypi daugybė vertingų žaliavų – nuo metalų iki retųjų Žemės elementų. Labai svarbu nebenaudojamus mobiliuosius telefonus perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams, kad juose esančios medžiagos būtų atgautos ir panaudotos naujų gaminių gamyboje. Taip mažiname poveikį aplinkai ir tausojame ribotus gamtos išteklius“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.

Pasak V. Masalienės, tai ypač svarbu tuo metu, kai Europos Sąjunga daugiau kaip 90 proc. kritinių žaliavų importuoja iš kitų pasaulio regionų. Kiekvienas tinkamai sutvarkytas elektronikos įrenginys prisideda prie to, kad šios žaliavos kuo ilgiau išliktų ekonomikoje.

Technologijų kaina – ne tik pinigai

Daugelis mobiliajame telefone naudojamų žaliavų išgaunamos vos keliuose pasaulio regionuose, o jų gavyba kelia rimtų socialinių ir aplinkosaugos iššūkių.

2024 m. Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo išgauta apie 76 proc. pasaulio kobalto. Dalis jo išgaunama smulkiosios kasybos būdu, kur tarptautinės organizacijos yra užfiksavusios vaikų darbą ir prastas darbo sąlygas. Daugiausia ličio išgaunama Australijoje ir Čilėje, o Kinijoje išgaunama ir perdirbama apie 70 proc. pasaulio retųjų Žemės elementų.

Remiantis Jungtinių Tautų pasaulinės elektronikos atliekų stebėsenos ataskaita „Global E-waste Monitor 2024“, 2022 m. pasaulyje susidarė 62 mln. tonų elektronikos atliekų, tačiau oficialiai buvo perdirbta tik 22 proc. Didelė dalis vertingų metalų taip ir nesugrįžta į ekonomiką – jie prarandami sąvartynuose arba neoficialiuose atliekų tvarkymo srautuose.

JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, viena tona nebenaudojamų elektronikos plokščių gali turėti nuo 40 iki 800 kartų daugiau aukso nei tona natūralios aukso rūdos. Procesas, kai vertingos žaliavos susigrąžinamos iš nebenaudojamos elektronikos, vadinamas urbanistine kasyba (angl. urban mining).

Šiandien tokie sprendimai jau taikomi praktikoje. 2024 m. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla („Royal Mint“) Pietų Velse pradėjo eksploatuoti gamyklą, kurioje iš elektronikos plokščių cheminiu būdu išgaunamas 99,9 proc. grynumo auksas.

Kur priduoti nebereikalingą elektroniką?

Dalis gyventojų senus telefonus ir kitą nebereikalingą elektroniką laiko namuose, nors ją priduoti galima nemokamai. Smulkiuosius elektronikos prietaisus galima atnešti į didesnius prekybos centrus, kuriuose įrengtos specialios surinkimo talpos.

Senų baterijų surinkimo dėžutes galima rasti ne tik parduotuvėse, bet ir biuruose, mokyklose.

Nebenaudojamą šaldytuvą, skalbimo mašiną ar kitą stambią buitinę techniką galima nemokamai atiduoti išvežimui. Ši paslauga teikiama visoje Lietuvoje – registruoti išvežimą galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje. Užsisakius stambiosios technikos išvežimą, kartu galima atiduoti ir smulkiąją elektroniką bei baterijas.

Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima pristatyti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.

Visa informacija, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užregistruoti nemokamą išvežimą, pateikiama svetainėje www.atliekos.lt.

GIA informacija