Auksinį balioną nupūtė audra

Auksinis balionas

„Go Vilnius“ nusipirko balioną, tiksliau reklamą ant jo – skraidys širdelės formos balionas su užrašu „Vilnius“. Kažkam gražu, kažkam negražu... Mane domina kitas dalykas. Kiek ir už ką konkrečiai sumokėta? Pasirodo, už 89 tūkst. Eur per 3 metus gausime viso labo „reprezentacinius skrydžius“ 45 asmenims ir 6 dienas „pririšto oro baliono pakėlimo paslaugų“. Nesu specialistas ir negaliu įvertinti, kiek tai turi kainuoti, bet čia pat straipsnyje paminėta, kad yra vykę panašūs pirkimai. Prieš 3 metus panašias paslaugas buvo užsisakiusi Finansų ministerija. Tuomet už pačią reklamą, taip pat už 240 oro baliono skrydžių Finansų ministerija turėjo sumokėti 25,9 tūkst. Eur“, – teigia Vilniaus m. tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.

„Ūkininko patarėjas“ paprašė pakomentuoti šį pirkinį „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės. Gavome tokį atsakymą:

„Pirmiausia patiksliname, kad trejų metų sutarties suma yra 74 000 Eur + PVM, į kurią įeina reklamos ant baliono paslaugos (47 600 Eur + PVM) ir ne mažiau nei 240 skrydžių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Svarbu suprasti kontekstą, jog Vilnius yra viena iš vos kelių Europos sostinių, virš kurių leidžiama skristi karšto oro balionais – tai yra mūsų sostinės vizitinė kortelė, didelis išskirtinumas, traukiantis užsienio turistus, o užsienio žiniasklaidos straipsnius neretai puošia vasariško Vilniaus su oro balionais danguje nuotrauka.

Oro baliono panaudojimo krypčių yra keletas: pirmiausia, skraidydamas įvairiose vietose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jis skleis žinią apie Lietuvos sostinę ir taip netiesiogiai kvies į ją atvykti. Balioną oreiviai veš į įvairius oreivių festivalius užsienyje: artimiausiais mėnesiais planuojami festivaliai Olandijoje, Lenkijoje, Italijoje.

Baliono paskirtis ir reprezentacinė. Balionu dažnai skraidinami svarbūs svečiai, užsienio žurnalistai, nuomonės formuotojai, skleidžiantys žinią apie Vilnių visam pasauliui. Per metus „Go Vilnius“ kvietimu Vilniuje apsilanko vidutiniškai apie 50–60 užsienio žurnalistų, kurių tikslas – patirti Vilnių kaip turistams ir paruošti apie tai reportažus užsienio žiniasklaidai. Daugumai jų organizuojame skrydžius oro balionu.“

– Tačiau jeigu skelbiatės, jog neturite nieko bendro su Vilniaus savivaldybe, tai kodėl ją reklamuojate už kosminius pinigus?

„Primename, jog „Go Vilnius“ yra Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra, savo veiklą ir vykdanti šiomis kryptimis, – atsako „Go Vilnius“ vadovė. – Pinigai, už kuriuos įsigytos reklamos paslaugos ant baliono, yra iš miesto turisto rinkliavos. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu sprendimu, surinktos rinkliavos lėšos yra naudojamos pagal keturias kryptis: miesto žinomumo didinimas; tarptautinis miesto pasiekiamumo gerinimas; konferencijų turizmo skatinimas; turistinis Vilniaus patrauklumo didinimas. Miesto rinkliavos pinigai įstatymu numatyti skirti būtent miesto žinomumo ir turistinio patrauklumo didinimui“.

Kadangi mus patikino, jog pinigai ištratinti skaidriai, pasidarė ramiau laukti naujos audros, tikintis, kad mūsų auksinį balionėlį nupūs į dar patikimesnes rankas...

Interviu su Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovu Dariumi Vedricku.

– Vilniaus savivaldybės įstaiga „Go Vilnius“ neseniai įsigijo oro balioną už beveik 100 tūkst. Eur. Ar toks pinigų švaistymas racionalus ir pateisinamas? Ar daug tokių atvejų jums žinoma?

– Vienas iš Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų viešųjų pirkimų tikslų yra, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Visi pirkimų vykdytojai turi atsakingai įsivertinti ir pasigrįsti pirkimo objekto reikalingumą, atsižvelgiant į organizacijos atliekamas funkcijas, siekiamus tikslus ir kt. aspektus. Tad ir jūsų minimu atveju nuomonę dėl objekto racionalumo turėtų pateikti pirkimo vykdytoja.

– Buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas viešai yra pareiškęs, kad „Per metus viešuosiuose pirkimuose išleidžiama maždaug 9–13 mlrd. biudžeto lėšų, į orą išleidžiami gal kokie 3 milijardai, o gal ir daugiau...“, o dauguma šių pirkimų yra „susiję su partiniais reikalais“. Kokia situacija yra dabar? Ar padaugėjo skaidrumo? Gal mažiau vagiama?

– Per pastaruosius metus viešųjų pirkimų srityje įvyko akivaizdūs kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Siekiant viešųjų pirkimų efektyvumo, nustatyta pareiga, kad viešojo pirkimo komisijoje privalo būti bent vienas atestuotas viešųjų pirkimų specialistas. Viešųjų pirkimų specialistų atestavimą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, sukurta pirkimų specialistų mokymo programa, įvairios metodinės priemonės, reguliariai rengiami mokymai, siekiant didinti viešųjų pirkimų specialistų kompetencijas. Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienoje savivaldybėje privalo būti įsteigta bent viena centrinė perkančioji organizacija, kuri kaip pirkimų kompetencijų centras vykdo savivaldybės ir jai pavaldžių biudžetinių įstaigų pirkimus, kurių vertė didesnė nei 15 tūkst. Eur. Apibendrinant, pirkimų vykdymas patikėtas kvalifikuotiems specialistams, dirbantiems centrinėse perkančiosiose organizacijose.

– Valdžia nuolat skundžiasi, jog visur trūksta pinigų. Kas nutiktų, jeigu bent metams būtų uždrausti bet kokie viešieji pirkimai? Gal pinigų atsirastų svarbesniems projektams nei oro balionų pirkimas?

– Tam tikram laikotarpiui uždraudus vykdyti viešuosius pirkimus, sutriktų valstybės institucijų ir įstaigų atliekamos funkcijos, viešųjų paslaugų teikimas gyventojams ir verslui. Turbūt kalbėti reikėtų ne apie viešųjų pirkimų uždraudimą, o apie pirkimų vykdytojų sąmoningumą ir atsakingumą juos vykdant.

Ordino kavalierius pramiegojo audrą

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės plačiai išreklamuota gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema didžiulius nuostolius atnešusios audros metu nerodė jokių gyvybės požymių, nors anksčiau, kai to nereikėjo, visada suveikdavo ir žmonių telefonai kaukdavo net vidury saulėtos dienos... Sistema yra bendros „patobulintos“ Civilinės saugos programos dalis, o šios programos biudžetas siekia net 241 mln. eurų.

Nuo audros nukentėję žmonės piktinasi, kad niekas neįspėjo gyventojų šia prabangia sistema, nors kaimynai lenkai su latviais jau tris dienas prieš audrą apie tai šaukė visais įmanomais kanalais.

Valdžia, žinoma, iškart puolė ieškoti kaltų ir ėmė baksnoti pirštais į... meteorologus, esą šie laiku neįspėjo.

Netrukus puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ savo feisbuko paskyroje paskelbė atsaką į tokius keistus kaltinimus:

„(...) Buvo paskleista neteisinga informacija esą niekas neperspėjo apie laukiančius tokius pavojingus orus. Na kas seka šią paskyrą dar šeštadienį galėjo matyti kas mums gresia. O sekmadienį nuo pietų meto (be šios paskyros) buvo leidžiami ir oficialūs LHMT perspėjimai. Taip kad meteorologai iš savo turimų tribūnų laidė perspėjimus. Viskas tame gerai, tik pranešimų žmonės negavo į savo telefonus ir tai jau nemaža problema. Ne visi gyventojai žino, kad patys meteorologai žinučių jums į telefonus nesiunčia. Nėra slapto mygtuko po stalu, kurį paspaudus užkaukia telefonai. Galutinis sprendimas siųsti/nesiųsti perspėjimą ne meteorologų rankose (o gal ir gerai būtų, jeigu toks svertas visgi būtų).“

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc taip pat paneigė valdžios pasakojimus, esą nebuvo jokių perspėjimų. Todėl ŪP kreipėsi į neseniai Valstybės dieną Prezidento Gitano Nausėdos (šiuo metu „dirba“ Paryžiuje) Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorių Saulių Greičių.

– Kodėl nebuvo išankstinio perspėjimo signalų į mobiliuosius įrenginius dėl besiartinančios audros?

– Hidrometeorologai pateikė tokią informaciją apie tą lietų ir vėją, kad stichiniai hidrometeorologinių reiškinių rodikliai 28-ai dienai nebuvo prognozuojami. Matote, yra nustatyti tam tikri kriterijai, nuo kada reiškinys yra laikomas stichiniu. Aplinkos ministro įsakymu, jeigu neklystu, yra patvirtinta, jog nuo 28 m/s iki 33 m/s vėjas yra stichinis reiškinys, o nuo 33 m/s yra katastrofinis... Pagal tai, ką dabar matome, tokių rodiklių prognozuojama nebuvo... Jeigu neklystu, buvo prognozuojama 15–18 m/s, o vietomis nuo 20 iki 25 m/s – tą sinoptikai ir buvo pateikę.

– Tačiau ir ne specialistui jau buvo matyti artėjančios audros simptomai. Kodėl to nematė tie, kurie atsakingi už gyventojų įspėjimą? Nejaugi saldžiai miegojo?

– Šiuo atveju vertinti situaciją turi ne vien mūsų budėtojai, dar yra Nacionalinis krizių valdymo centras... Pagal tuos rodiklius, kuriuos matėme, tai stichiniai rodikliai nebuvo prognozuojami.

– O kodėl kaimynai latviai matė visai kitokius rodiklius ir tris dienas prieš audrą nuolat transliavo įspėjimus savo gyventojams?

– Aš negaliu pasakyti, kokius rodiklius gavo latvių budėtojai ir koks ten vėjo stiprumas buvo. Ši sistema suprogramuota ir vertina pavojus pagal konkrečius kriterijus. Juk ne kiekvienas vėjas yra pavojingas. Šiais metais, aš manau, ši įspėjimo sistema buvo naudojama gal kokius 15 kartų – dėl gaisrų buvo 6 atvejai, dėl vėjo 3 atvejai, taip pat dėl potvynių bei uždaryto eismo... Supraskite, mes nesame hidrometeorologai – kokią gausime informaciją, taip ir reaguosime. Tai ne mūsų kompetencijos klausimas, ar vėjas stiprės, ar silps.

P. S. Kalbantis su šiuo tautos didvyriu be elektros dar buvo apie 100 tūkst. gyventojų. Jie vienas kitą niūriai linksmino tik anekdotišku skelbimu: „ESO praneša: kadangi elektros dar nėra, planuoto elektros atjungimo šiandien nebus...“.

Viršelyje ESO iliustracija: Elektros tiekimo sutrikimai užfiksuoti visoje Lietuvoje, bet valdžia dėl to kaltina... meteorologus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.