Aušrys Macijauskas: Lietuvoje lengvai įsitektų dar bent keli grūdų perdirbėjai

Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį grūdininkų ūkiai vystėsi kur kas greičiau nei grūdų perdirbimo pramonė. Tokia situacija tapo puikia terpe savo pajamas auginti eksportuotojams.

Vis dėlto Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas, mano, kad 7–8 mln. t grūdų užauginti pajėgūs šalies grūdininkai sėkmingai dirbti leistų tiek eksportuotojams, tiek perdirbėjams.

„Kol kas mūsų grūdų augintojai ir eksportuotojai užsienio rinkose konkuruoti dar sugeba, tačiau po karo rinkoms sugrįžus į savas vėžes bus labai sunku pasiūlyti mažesnę kainą, nei įprastai siūlo didžiosios šalys, pavyzdžiui, Ukraina, Rumunija ir t.t.“, – sako A. Macijauskas.

Kokybiški lietuviški grūdai neretai net dukart brangesni nei didžiųjų šalių augintojų, tad rinkoje esant žaliavos pertekliui, konkurencinėje kovoje pralaimime.

Išvežant ūkininkams lieka mažiau

Patys didžiausi kaštai prekybos grūdais versle – transportavimas. Tad eksportuotojams grūdus parduodantis ūkininkas turi susitaikyti su tuo, kad transporto išlaidos iš jo gaunamos sumos bus atskaitytos.

„Kai grūdai parduodami eksporto bendrovėmis, automatiškai reikia atskaičiuoti labai brangius transportavimo kaštus. Jei mūsų užaugintos žaliavos liktų Lietuvoje, šių kaštų niekam nereiktų patirti ir visiems tokia situacija apsimokėtų“, – mano LGAA vadovas Aušrys Macijauskas.

Pašnekovas sako manantis, kad vietos Lietuvoje šiuo metu yra dar bent kelioms didelėms grūdų perdirbimo pramonės įmonėms.

„Dabar kalbama, kad dideli investuotojai galėtų perdirbti po kelis šimtus tūkstančių ar pusę milijono tonų grūdų per metus. Turime 5 mln. t grūdų eksporto perviršį, tad žaliavų tikrai užtektų“, – mano A. Macijauskas.

Norinčių investuoti daugėja

Skaičiuojama, kad grūdų pramonės įmonės per artimiausius penkerius metus į gamybos plėtrą planuoja investuoti 0,5 mlrd. Eur. Didžiausios investicijos yra susijusios ne su tradicinių grūdinių produktų gamyba, o moderniomis ateities technologijomis.

Jei agroverslo sektoriuje investuojančios įmonės galėtų tikėtis EK ar šalies finansinės pagalbos konkuruojant su kitomis šalimis, kalbėtume apie dar didesnes investicijas.

Investicijų pavyzdžių apstu. Airijos bendrovė „ClonBio“ Lietuvoje Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje į koncentruotų augalinių baltymų, skirtų mėsos pakaitalų gamybai, gamyklą planuoja investuoti 200–250 mln. Eur, sukurti 150–200 naujų darbo vietų. Tikėtina, kad sėkmingai įgyvendinusi pirmąjį investicijos etapą bendrovė toliau plėsis. Tai būtų viena didžiausių ir reikšmingiausių pastarųjų metų plyno lauko užsienio investicijų Lietuvoje.

„Roquette Amilina“ jau ne kartą užsiminė apie tai, kad veiklą nori plėsti, investuoti į naujus gamybinius pajėgumus. „Amilina“ gamykla Panevėžyje per metus perdirba 450 tūkst. tonų kviečių. Jos 5 metų laikotarpio investicijos gerokai viršija 1 mlrd. Eur.

„Agrokoncerno“ grupė jau yra paskalbusi, kad už 300 mln. Eur statys giluminio grūdų perdirbimo gamyklą Kuršėnuose. Iš kviečių bus gaminamas krakmolas ir glitimas, biotrąšos, šalutinis produktas – bioetanolis. Bendrovė skelbia, kad tai bus itin žalias ir modernus projektas.

Dideles investicijas planuoja ir bendrovės „Kurana“, „Mestilla“.

Greitai prisitaikantis verslas

Minėta „Clonbio“ inovatyvius produktus gaminti planuoja iš miežių, kurių Lietuvoje auginama ne itin daug. Vis dėlto, kaip teigia A. Macijauskas, esant reikalus šalies grūdų augintojai gali greitai persiorientuoti ir auginti tai, ko labiausiai reikia.

„Šiame versle labai lengva prisitaikyti. Ūkininkai priklausomai nuo poreikio gali vienais metais auginti daugiau vienų ar kitų grūdų. Dabar mes daugiausia auginame kviečių, nes juos auginti labiausiai apsimoka, didelė paklausa. Tačiau kitų kultūrų auginimas būtų naudingas ir žemei, ūkininkams būtų proga padidinti sėjomainą“, – dėsto A. Macijauskas.

Šalies grūdininkai per metus užaugina apie 4–5 mln. t kviečių, 0,5 mln. t miežių, gerokai mažiau kvietrugių, rugių, avižų ar kukurūzų.

Lietuva šiuo metu patenka į didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų penkioliktuką, o ES, jei metai augintojams sėkmingi, ir į penketuką. Pašnekovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje užauginamų grūdų užtektų dar bent kelioms stambioms perdirbimo įmonėms.

„Reikia turėti galvoje, kad išvežame iki 5 mln. tonų grūdų, tad vietos dar bent kelioms didelėms perdirbimo gamykloms Lietuvoje tikrai yra ir nemanau, kad joms būtų kokia nors labai didelė tarpusavio konkurencija dėl žaliavų“, – dėsto A. Macijauskas.

Lietuvos žemdirbiai sėkmingais metais užaugina apie 7–8 mln. tonų grūdų, iš kurių vidaus rinkoje lieka vos 3 mln. tonų. Tad turime didelį grūdų perteklių ir jį galėtume panaudoti dar įvairiau.

Reikia ir valdžios indėlio

„ClonBio Group“ Lietuvoje įsteigtos antrinės įmonės „Baltic Baltymas“ vadovas Martynas Nagevičius sako, kad Lietuva dėl stambių užsienio investicijų konkuruoja su didžiosiomis pasaulio valstybėmis.

„Lietuva tokioms investicijos kaip „Clonbio“ yra labai palanki šalis, turime stiprius grūdų augintojus, išvystytą žemės ūkio infrastruktūrą, gerų specialistų, derlingą žemę. Vis dėlto nesame tokie vieni pasaulyje. Ne viena pasaulio valstybė panašias įmones vilioja šimtamilijoninėmis skatinimo programomis, taiko lengvatas ir pan. Pavyzdžiui, dėl „Clonbio“ Lietuva konkuruoja su JAV ir Kanada, kurios turi aplinkai draugiškų verslų skatinimo priemones“, – teigia M. Nagevičius.

Europos Žaliojo kurso programa siūlo nemažai galimybių verslui, tačiau daug priklauso ir nuo politikų, mat visos šalys dėl finansinės paskatos kovoja vienodai.

„Norint pritraukti tokius verslus, visas įmanomas pastangas pagal savo kompetencijas turi dėti ir šalies Vyriausybės vadovai, ministrai, EK atstovai. „Clonbio“ atvirai deklaruoja, kad investuos, jei pavyks pasinaudoti EK skatinimo priemonėmis. Manau, kad valdžios pagalba lygiai taip pat reikalinga ir kitiems investuotojams“, – sako pašnekovas.

Jis taip pat priduria, kad investuotojams labiau nei finansinė parama yra reikalingas ir aiškus valstybinis reguliavimas.

„Aiški ir nekintanti iš atliekų gaminamų biodegalų sertifikavimo sistema. Galimybė Lietuvoje realizuoti biometaną. Galimybė monetizuoti anglies dvideginio išmetimų sutaupymus. Tai sritys, kuriose Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV ir Kanados, su kuriomis mums tenka konkuruoti“, – sako M. Nagevičius.

Partnerio turinys

123rf ir ŪP nuotraukos