Australija taip pat veržiasi į ES rinką

Briuselio ir Kanberos derybos žlugo dar 2023 m. dėl Australijos reikalavimų nustatyti papildomas nulinio tarifo jautienos kvotas. Tačiau šį mėnesį ES vėl grįžta prie derybų, tad nerimaujama, jog didesnės prieigos prie ES žemės ūkio rinkos suteikimas Australijai gali būti ilgai siekto prekybos susitarimo kaina, rašo „Euractiv“.

Tačiau taip pasielgus kyla pavojus vėl pakurstyti Europos ūkininkų pyktį kaip tik tuo metu, kai Briuselis vis dar sprendžia, kaip toliau plėtoti ES ir „Mercosur“ sutartį, nes ūkininkų pasipriešinimas tokiems manevrams tik stiprėja.

Siekdamas prastumti susitarimą su Lotynų Amerikos šalimis, Briuselis pasiūlė ūkininkams precedento neturinčias apsaugos priemones, įskaitant „avarinį“ sutarties stabdį ir griežtesnę importo kontrolę. To tarsi pakako, kad užsitikrintų pakankamą daugumos ES šalių vyriausybių paramą, tačiau po to kilo masiniai ES ūkininkų protestai, o Europos Parlamentas užginčijo šį susitarimą ES aukščiausiajame teisme.

Australijos atžvilgiu Briuselis dabar susiduria su panašia dilema.

Eksporto apimtys

Kaip ir „Mercosur“ šalys, Australija yra pagrindinė mėsos eksportuotoja, o šios šalies eksportas ir toliau sparčiai auga.

Kaip skelbia „Meat & Livestock Australia“ (nepriklausoma bendrovė, reguliuojanti mėsos ir gyvulininkystės valdymo standartus Australijos ir tarptautinėse rinkose), šios šalies jautienos eksportas 2025 m. pasiekė rekordą – jo apimtys viršijo 1,5 mln. tonų. Bendras jautienos eksportas išaugo iki 1 545 784 tonų – 15 poc. daugiau nei 2024 m. Žole šertų karvių eksportas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 13 proc. ir siekė 1 096 456 tonų. Grūdais šertų karvių eksportas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 20 poc. ir siekė 449 292 tonų. Abu skaičiai yra kalendorinių metų rekordai.

Jungtinės Valstijos (JAV) išliko didžiausia Australijos rinka, eksportas į kurią išaugo iki 453 292 tonų (15 proc. daugiau nei 2024 m.). Šį padidėjimą iš dalies lėmė JAV vidaus jautienos gamybos sumažėjimas, taip pat tvirta Australijos, kaip patikimo ir kokybiškos raudonos mėsos tiekėjos, reputacija.

Už JAV ribų eksportas į pagrindines Šiaurės Azijos rinkas taip pat buvo reikšmingas. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas išaugo į Kiniją (41 proc. iki 272 940 tonų), Japoniją (4 poc. iki 257 379 tonų) ir Pietų Korėją (10 prroc. iki 221 350 tonų).

Rekordinius eksporto kiekius lėmė didelė paklausa užsienio rinkose ir stabili vidaus gamyba. Visame pasaulyje Australijos jautiena labai vertinama dėl savo kokybės ir pritaikomumo įvairiuose kulinariniuose kontekstuose. Pasaulinėje aplinkoje, kurioje kiti didieji eksportuotojai, ypač JAV, gamina mažiau, Australijos jautiena toliau didina rinkos dalį esamose rinkose, kartu skverbdamasi į naujas. 2025 m. Australijos jautiena buvo eksportuota į 83 skirtingas šalis – tai didžiausias skaičius nuo 2015 m.

Konkuruos kokybe

Nors Australijos mėsos eksportas į ES dėl tarifų kol kas nėra labai reikšmingas, tačiau situacija po minėtų derybų gali pasikeisti, ypač jeigu Briuselis sutiks taikyti nulinius tarifus.

Kita vertus, skirtingai nei Pietų Amerikos importuojama mėsa, Australijos mėsa konkuruoja ne tiek kaina, kiek kokybe, aiškiai nurodydama atsekamumą ir produkcijos tvarumą, „Euractiv“ komentavo Briuselyje įsikūręs prekybos ekspertas Davidas Kleimannas.

Europos universitetinio instituto atstovė Dorin-Ciprian Grumaz pridūrė, kad tokios ES uždraustos praktikos kaip augimo hormonai iš esmės nėra problema, nes Australijoje yra įdiegtos specialios atsekamumo sistemos.

Kitaip sakant, jeigu Briuseliui derybos su Australija susiklostys sėkmingai, Europos ūkininkai neteks svarių argumentų dėl gamybos standartų suvienodinimo bei kokybės atsekamumo.

Vadinasi, ginčas sukasi ne apie abipusiškumo standartus, kaip „Mercosur“ atveju, o apie importo mastą – kiek papildomos jautienos Briuselis gali leisti, kad nesukeltų dar vienos ūkininkų reakcijos.

Kol kas teigiama, jog Europos Komisija siekia 30 000 tonų australietiškos jautienos kvotos.

Prekybinė geopolitika

ES rinkos prieiga yra strategiškai svarbi Australijai, kuriai vis dar taikomi ES tarifai, o Kinija – antra pagal dydį eksporto rinka po Jungtinių Valstijų – nuo ​​sausio mėnesio nustatė 55 proc. tarifą jautienos eksportui, viršijančiam kvotas, taip siekdama apsaugoti vietos gamintojus.

Australijos gamintojai dabar ragina savo vyriausybę derybose užsitikrinti tvirtą prieigą prie ES rinkos.

„Australijos derybininkai turi toliau siekti iš esmės geresnių pasiūlymų Australijos žemės ūkiui, ypač Australijos raudonos mėsos, pieno produktų, cukraus ir ryžių gamintojams“, – praėjusį mėnesį pareiškė Australijos ūkininkų sąjungos (NFF) prezidentas Hamishas McIntyre’as.

„Kaip matėme gruodžio mėnesį, Europos Sąjungos valstybės yra labiau linkusios atmesti tokius susitarimus kaip su „Mercosur“ šalimis, kurias jos laiko neatitinkančias standartų, todėl mes turėtume būti pasirengę daryti tą patį. Australijos žemės ūkis eksportuoja 80 proc. savo pagaminamo maisto ir pluošto, o smūgiai mūsų tarptautiniam konkurencingumui daro tiesioginį poveikį sektoriaus ir šalies produktyvumui“, – sakė H. McIntyre’as.

Tonas griežtėja

Kaip skelbia portalas „Sheep Central“, Australijos pramonės atstovai, dalyvaujantys Australijos ir ES laisvosios prekybos susitarimo derybose, toliau teikia griežtus pareiškimus. Jie pareiškė, kad ES tik didina kvotas savo prekybos partneriams, o ne liberalizuoja importo režimą, todėl Australijos derybininkai turi išlikti tvirti.

Darbo grupės pirmininkas Andrew McDonaldas teigė, kad Australija negali sau leisti dar labiau atsilikti nuo kitų pasaulinių tiekėjų: „Sėkmingas susitarimas turi ištaisyti neproporcingai mažas kvotas, šiuo metu taikomas į ES įvežamai Australijos jautienai, avienai ir ožkienai, o taip pat užtikrinti kuo didesnę papildomą, naudingą prieigą prie ES rinkos pagal laisvosios prekybos susitarimą“.

Jis tvirtina, jog Australijai reikėtų užsitikrinti bent 50 000 tonų jautienos skerdenos kvotą, atsižvelgiant į tai, ką ES pasiūlė australų konkurentams, be to, 67 000 tonų avienos ir ožkienos.

„Kadangi Australijos raudonos mėsos importas į ES beveik 50 metų iš esmės nepakito, o vėliau dėl „Brexit“ ir kvotų perskirstymo sumažėjo, ši laisvosios prekybos sutartis yra vienintelė reali galimybė ištaisyti nepalankią konkurencinę aplinką, su kuria susiduriame“..., – teigė A. McDonaldas.

Jis tvirtina, jog Australija jau suteikia ES mėsos gaminiams prieigą prie savo rinkos be kvotų ir muitų, todėl dabartinis ES importo režimas toli gražu nėra „lygios sąlygos“.

Europos ūkininkų nerimas

Briuseliui siekiant diversifikuoti prekybos partnerius, ūkininkų grupės baiminasi, kad vėl teks sumokėti politinę kainą.

Liamas MacHale’as iš Airijos ūkininkų asociacijos Briuselyje nuogastavo, kad ES gali pasiūlyti Kanberai dosnesnes jautienos kvotas nei ankstesniuose derybų etapuose.

„Žinome, kad Australija siekia eksportuoti didelės vertės produktus, kurie tiesiogiai konkuruos su Airijos produkcija“, – sakė jis, pažymėdamas, kad šis importas, kaip ir būsimasis importas iš Lotynų Amerikos, dar labiau padidins spaudimą kainoms.

Jau 2016 m. europarlamentarai ragino imtis „dvišalių apsaugos priemonių“, kad ES gamintojai būtų apsaugoti nuo importo šuolių. Praėjus dešimtmečiui, galimo prekybos susitarimo ratifikavimas gali pasirodyti sunkesnis, nes Parlamentas vis dar labai susiskaldęs po ginčo su „Mercosur“.

Jessika van Leeuwen iš Nyderlandų ūkininkų piliečių judėjimo (EPP) teigė, kad „kritiškai įvertins“ situaciją, įspėdama apie spaudimą mažinti ES kainas. Panašiai ir Belgijos „Renew“ frakcijos europarlamentaras bei gyvulių augintojas Benoit Cassart’as paragino Komisiją „liautis traktuoti žemės ūkį kaip koregavimo kintamąjį“.

Prekybos ekspertai tuo tarpu abejoja, ar „Mercosur“ susitarimui panaudotą veiksmų planą galima pakartoti su Australija, ir pažymi, kad net papildomos apsaugos priemonės ir išankstinės kompensacijos ES ūkininkams nesugebėjo įtikinti oponentų.

Parengė Ričardas Čekutis