Austrijos mokslininkai: veganizmas nėra geresnės sveikatos sinonimas

Tarptautiniame mitybos mokslo žurnale „Nutrients“ neseniai paskelbto tyrimo išvadose pabrėžiama, kad paplitusi nuomonė, jog veganiška mityba yra sveikuoliška,  neatitinka realybės. Tyrimas bei jo analogai sudomino ir tarptautinę platformą „European Livestock Voice“, telkiančią ES panašiai mąstančius gyvūninio maisto grandinės partnerius – įvairias asociacijas.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad veganai rūpinasi sveikata. Tyrėjų grupė, vadovaujama Maria Wakolbinger ir Sandra Haider iš „MedUni Vienna“ Visuomenės sveikatos centro, ištyrė veganiškos mitybos modelius kartu su elgsena. Analizė parodė, kad veganai fiziškai aktyvesni nei statistiniai gyventojai, o tai gali iškreipti tyrimus, kuriais siekiama įvertinti ryšį tarp sveikatos ir mitybos. Žinoma, kad subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas teigiamai veikia sveikatą, tačiau ryšys tarp veganiškos mitybos ir fizinio aktyvumo nėra pakankamai ištirtas.

Norėdami užpildyti šią spragą mokslininkai internetu apklausė 516 veganų (amžiaus vidurkis 28 metai, veganiškai maitinosi mažiausiai 3 mėn.). Šio gyvenimo būdo šalininkai sportuoja ir užsiima fizine veikla dažniau nei vidutiniškai. Tačiau ganėtinai paplitęs pramoniniu būdu perdirbtų maisto produktų vartojimas, o tai jau išties nėra naudinga sveikatai. Augalinio maisto nauda visuotinai žinoma, visgi taip pat reikia atsižvelgti į šio maisto perdirbimo laipsnį. Išties ne visi veganiški maisto produktai gali būti laikomi sveikais. Rafinuoti (perdirbti) grūdai, cukrumi saldinti gėrimai, užkandžiai ir konditerijos gaminiai gali būti laikomi „augaliniais“, nes jų sudedamosios dalys gautos iš augalų, tačiau vis tiek tai yra itin perdirbti produktai. Tokių itin perdirbtų produktų vartojimas siejamas su didesniu mirtingumu.

Tai nėra vienintelis tyrimas, atskleidžiantis, kad dėl galimo neigiamo itin perdirbtų maisto produktų poveikio ne visos vegetariškos dietos būtinai yra naudingos sveikatai. Kitas tyrimas taip pat parodė, kad veganiškos mitybos vertė labai skiriasi. O remiantis Brazilijos vegetarų ir veganų apklausa, 41 proc. veganų kasdien vartojo saldžius gėrimus. Tarp itin perdirbtų maisto produktų vartojimo ir antsvorio rizikos yra ryšys.

Naujausiame, Austrijos mokslininkų, tyrime nustatyti du veganiškos mitybos modeliai: „patogaus“ ir „sąmoningai sveikatai naudingo". „Patogaus“ mitybos modelio laikėsi šiek tiek daugiau nei pusė veganų. Čia būdingas didesnis perdirbtos žuvies ir mėsos alternatyvų vartojimas, veganiški pikantiški užkandžiai, perdirbti maisto produktai, padažai ir pagardai, pyragai ir sausainiai, saldainiai ir desertai, patogūs valgiai ir užkandžiai, vaisių sultys / kokteiliai ir rafinuoti grūdai. „Sveikatai naudingam“ mitybos modeliui (47 proc.) būdinga daugiau daržovių, vaisių, baltymų alternatyvų, tokių kaip tofu, pieno alternatyvos, bulvės, neskaldyti grūdai, augaliniai aliejai, valgių ruošimas su šviežiais ingredientais.

„Tyrimas aiškiai įrodo, kad pramoniniu būdu perdirbti maisto produktai neigiamai veikia sveiktą, – pabrėžia pagrindinė tyrimo autorė Maria Wakolbinger. – Žmonės, kurie vartoja daugiausia perdirbtus produktus, mišrią mitybą, turi 29 proc. didesnę mirtingumo, iki 51 proc. didesnę antsvorio ar nutukimo riziką.“ Veganiškos mitybos nereikia tapatinti su sveikatai palankia. Tyrimas taip pat įrodė, kad veganų bendruomenė nevienalytė ir dėl fizinio krūvio. Žmonės, besilaikantys patogaus mitybos modelio, linkę daugiau sėdėti nei tie, kurie maitinosi sąmoningai.

Veganizmas yra augalinė dieta su griežčiausiais apribojimais, atsisakant visų gyvūninės kilmės maisto produktų. Aukšto pragyvenimo lygio šalyse veganizmas populiarėja. Pavyzdžiui, Austrijoje veganai sudaro 2 proc. visuomenės.

Sveikatai nepalankiam vegetariškos mitybos modeliui apibūdinti taikomas „pudingo vegetarizmo“ terminas. Mat mėsa mityboje pakeičiama saldumynais. „Atitinkamai, mūsų nustatytą patogaus maisto modelį būtų galima apibūdinti kaip „pudingo veganizmą“, – apibendrina Maria Wakolbinger ir Sandra Haider. Atsižvelgiant į veganiškos mėsos rinkos ir pieno alternatyvų bumą, kuris Europoje yra vertas 1,7 milijardo eurų, šio tyrimo indėlis yra svarbus didinant supratimą, kad veganizmas nėra geresnės sveikatos sinonimas.

ŪP portalo informacija ir koliažas