Austrų prekybininkai boikotuos „Mercosur“ susitarimą

Neseniai Austrijos mažmeninės prekybos tinklai pareiškė, kad neketina pardavinėti mėsos iš „Mercosur“ šalių, nurodydami kokybės ir maisto saugos problemas. Prie boikoto prisijungė tokie prekybos tinklai kaip „Spar“, „Billa“, „Hofer“, „Lidl“, „Penny“ ir „Adeg“. Toks boikotas bus taikomas ne tik atskiroms prekių kategorijoms, bet ir ištisoms produktų grupėms.

Prekybininkai akcentuoja, jog laisva prekyba yra svarbi, tačiau ji negali vykti kokybės, maisto saugos ir gamybos standartų sąskaita, todėl prekybos centrai ignoruos „Mercosur“ prekybos susitarimą, teigia austrų portalas vol.at.

Mažmenininkų pareiškimai

Vienas pirmųjų mažmenininkų, pasisakiusių šiuo klausimu, buvo Austrijos „Spar“. Bendrovė paskelbė, kad jos parduotuvėse siūloma jautiena, kiauliena bei veršiena ir toliau bus 100 proc. tiekiama iš vietinių gamintojų. Tinklas taip pat akcentavo, kad niekada nepardavinėjo jautienos iš Pietų Amerikos ir neketina to daryti ateityje. „Spar“ pabrėžia savo paramą Austrijos žemės ūkiui ir aukštiems maisto gamybos standartams, kurie apima tiek gyvūnų gerovę, tiek visos tiekimo grandinės kontrolę.

Panašios pozicijos laikosi ir kiti dideli prekybos tinklai, veikiantys Austrijos rinkoje. Antai „Billa“ paskelbė, kad prieš kelerius metus nusprendė siūlyti tik vietinę mėsą. Bendrovė patikina, kad jos parduotuvėse nebus jokios mėsos iš Pietų Amerikos, o visi produktai perkami tik iš vietinių tiekėjų.

„Mercosur“ susitarimas nekeičia mūsų produktų asortimento strategijos“, – pareiškė „Lidl Austria“ ir pridūrė, kad „prieš daugelį metų sąmoningai nusprendė nepardavinėti mėsos iš Pietų Amerikos“. „Lidl“ ketina ir toliau daugiausia dėmesio skirti vietinei šviežiai mėsai, pavyzdžiui, Austrijos prekės ženklui „Wiesentaler“.

Prekybos tinklų pranešimuose iškyla bendra žinutė: prioritetai yra produktų kilmės skaidrumas, ūkininkavimo standartų kontrolė ir tiekimo grandinių trumpinimas. Akivaizdu, jog tokie pareiškimai Austrijoje yra atsakas tiek į vartotojų lūkesčius, tiek į susirūpinimą dėl prekybos liberalizavimo su „Mercosur“ šalimis pasekmių.

Poveikis rinkai

Kaip rašo lenkų portalas „Farmer“, Austrijos prekybininkų sprendimai neliko nepastebėti Lenkijoje. Internete pasirodė Joannos Senyszyn grupės „Nowa Fala“ peticija, kurioje raginama Lenkijoje veikiančius mažmeninės prekybos tinklus pateikti panašius pareiškimus. Jos autoriai ragina mažmenininkus įsipareigoti į savo asortimentą neįtraukti mėsos ar mėsos produktų iš „Mercosur“ šalių. Peticija skirta tokiems tinklams kaip „Biedronka“, „Lidl“, „Kaufland“, „Aldi“, „Netto“, „Carrefour“, „Auchan“, „E.Leclerc“ ir kitiems. Tačiau nė vienas iš jų dar oficialiai nepareiškė panašios į austrų mažmenininkus pozicijos.

Mažmeninės prekybos tinklų deklaracijos nėra teisinis draudimas importuoti mėsą iš „Mercosur“ šalių, tačiau jos gali turėti realų poveikį rinkos struktūrai. Mažmenininkai, kaip pagrindinė tiekimo grandinės grandis, daugiausia lemia, kurie produktai pasiekia parduotuvių lentynas. Praktiškai tai reiškia, kad net ir turėdami prekybos susitarimą, tinklai gali savarankiškai nustatyti savo pirkimo politiką, vadovaudamiesi klientų lūkesčiais, įvaizdžio strategijomis ir rizikos analize.

Kas pasikeis po susitarimo?

Kaip rašo austrų „Wiener Zeitung“, „Mercosur“ ir ES susitarimas, kuris paveiks apie 700 milijonų žmonių, sukuria didžiausią pasaulyje iki šiol laisvosios prekybos zoną. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 60 000 įmonių, eksportuojančių prekes į „Mercosur“ šalis, kasmet sutaupys keturis milijardus eurų. Prognozuojama, kad iki 2040 m. ES eksportas padidės 50 milijardų eurų, o „Mercosur“ eksportas – devyniais milijardais eurų.

Austrija esą taip pat turėtų gauti naudos iš susitarimo: 1 100 įmonių į „Mercosur“ eksportuoja prekių, kurių vertė siekia milijardą eurų, o importas siekia 512 milijonų eurų. Tai palaiko maždaug 32 000 darbo vietų Austrijoje. Tačiau, remiantis Austrijos nacionalinio banko analize, prekybos susitarimas neturės didelio poveikio šalies ekonomikai, o „Mercosur“ šiuo atžvilgiu naudos gaus daugiau nei ES.

„Apskritai „Mercosur“ regionas gauna daugiau naudos nei ES. Automobilių eksportą į Pietų Ameriką riboja kvotos ir laipsniško įvedimo taisyklės. Panašūs apribojimai taikomi ir konkurencijai dėl vidaus žemės ūkio produktų, kurią dar labiau stabdo apsaugos sąlygos. Mūsų skaičiavimais, „Mercosur“ eksportas padidės 22,7 proc, o importas – 15,4 proc. ES atveju padidėjimas yra gana nedidelis: eksportas +1,5 proc., importas +1,2 proc.. Austrijos rezultatai atitinka ES vidurkį“, – rašoma banko analizėje.

BVP augimas nusimato taip pat gana kuklus. „Mercosur“ šalyse tikimasi 1,5 proc. augimo, o ES – tik 0,2 proc. Austrijai prognozuojamas kiek didesnis augimas – maždaug 0,24 proc. Tai aiškiai rodo, jog šis susitarimas yra skirtas ne ekonomikų proveržiui, o yra grynai geopolitinė priemonė.

Parengė Ričardas Čekutis