„Avia Solutions Group“ Liepojoje statys tvaraus aviacinio kuro gamyklą

Šis ambicingas projektas yra pirmasis „Avia Solutions Group“ žingsnis į aviacinio kuro gamybos sritį. Kadangi projektas konkuruos tarptautinėje rinkoje, sėkmingam įgyvendinimui labai svarbu ir Europos Sąjungos, institucinių finansuotojų bei vietinės valdžios parama.

Kaip sako įmonių grupės generalinis direktorius Jonas Janukėnas, šiuo metu aviacijos įmonės aktyviai ieško sprendimų, kurie prisidėtų prie tvaraus aviacijos sektoriaus vystymosi ir atlieptų naujus tvarumo standartus, įskaitant sintetinio SAF gamybą.

Aviacijos ateitimi vadinamas SAF – tai tvarus aviacinis kuras, kuris generuoja ženkliai mažiau šiltnamio dujų emisijų. Šiuo metu jis dažniausiai gaminamas iš panaudoto aliejaus, biomasės, etilo alkoholio ir kitų organinių šaltinių. Nuo šių metų įsigaliojo Europos Sąjungos reikalavimas, kad didesniuose oro uostuose bent 2 proc. viso sunaudojamo kuro turi būti SAF tipo. Šis mandatas palaipsniui kils, 2030 m. jau sieks 6 proc., 2035 m. – 20 proc. 2050 m. jo dalis jau turėti siekti 70 proc. 

„Svarbu suprasti, kad 2030 m. atsiras dar viena svarbi sąlyga – iš viso patiekiamo SAF 1,2 proc. turės būti sintetinis. Toks kuras gaminamas be biologinių komponentų – naudojant žaliąją energiją gaminamas vandenilis, kuris maišomas su anglies dvideginiu. Šis mandatas irgi palaipsniui augs, ir 2050 m. jau pusė viso SAF kuro privalės būti sintetinis. Taigi permainos aviacijos sektoriuje jau vyksta pilnu tempu“, – sako „Avia Solutions Group“ priklausančios tarptautinės antžeminių paslaugų, orlaivių degalų tiekimo ir logistikos paslaugų įmonių grupės „Baltic Ground Services“ („BGS“) vadovas ir Norsaf valdybos narys Vytautas Čekanavičius.

Dėl naujų reikalavimų, oro linijos palaipsniui turės pirkti vis daugiau SAF kuro, o 2030 m. dabartiniai gamybiniai pajėgumai jau nebegalės patenkinti augančio poreikio. Anot V. Čekanavičiaus, Liepojoje bus naudojama JAV įmonės „KBR“ vystoma gamybos technologija, kai naudojamas alkoholis, bet į procesą įtraukiamas ir vandenilis su CO2. Tai reiškia, kad bus gaminamas tiek paprastas, tiek sintetinis SAF kuras.

„Liepojos Laisvojoje ekonominėje zonoje yra ir vamzdynai, ir geležinkelio linija, čia jau vyksta ir etanolio perkrova, planuojama, kad atsiras ir žaliojo vandenilio gamykla. Kitaip tariant, egzistuoja didelė dalis mums reikalingos infrastruktūros. Šiuo metu vyksta derybos ir su viena didele kompanija, kurios išskiriamą CO2 naudotume savo sintetinio SAF gamybai“, – dėsto „BGS“ vadovas. 

Kaip sako LSEZ SIA „NORSAF“ valdybos narys Janis Kisiels, naujosios SAF gamyklos projektas ypatingai reikšmingas visam regionui. Jį įgyvendinus, augs ir Baltijos šalių energetinis saugumas, gerokai sutrumpės tiekimo grandinės.

„Ši gamykla yra labai geras pavyzdys, kaip dirbdamos išvien mūsų šalių kompanijos gali įgyvendinti pačius didžiausius ir ambicingiausius projektus ir taip prisidėti prie žaliosios aviacijos transformacijos. Siekiame gaminti gerokai daugiau SAF kuro, nei reikės visai Baltijos šalių rinkai, tad didžiąją dalį savo pagaminto SAF ketiname eksportuoti“, – teigia jis.

Planuojama, kad naujoji Liepojos gamykla kasmet pagamintų 100 tūkst. tonų SAF. Palyginimui, šiuo metu visuose Baltijos šalių oro uostose sunaudojama apie 400 tūkst. tonų aviacinio kuro, o pagal dabartinį 2 proc. mandatą, rinkai dabar reikia tik apie 8 tūkst. tonų SAF.

„Dirbame su potencialiais tiekėjais, partneriais, investuotojais, ES institucijomis. Mūsų planas ir ambicija 2027 m. pradėti statybas, ir 2030 m. jau gaminti SAF kurą. Projektas milžiniškas, bet tikime, kad įdėto darbo rezultatas bus vertas pasididžiavimo ir turės įtakos aviacijos pramonės tvarumui“, – teigia V. Čekanavičius. 

„Avia Solutions Group“ fotoinformacija