Taupymas nepadės užtikrinti biologinės saugos visuose ūkiuose, nepaisant jų dydžio

Prašo neriboti paramos

Ūkininkai yra kviečiami prašyti paramos biologinės saugos priemonėms įsigyti. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kad ūkiams, laikantiems iki 20 sąlyginių gyvulių (SG), didžiausia paramos suma gali siekti 4 tūkst. Eur, o ūkiams, turintiems daugiau kaip 21 SG, parama bus apskaičiuojama pagal gyvulių skaičių. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. Eur, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas pagal šią priemonę siekia iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Maži ūkiai sunerimę, kad, nustačius 4 tūkst. Eur paramos ribą, nebus siekiamo efekto. „Juk vienai gyvulių laikymo vietai yra taikomos tokios pačios biologinės saugos priemonės – dušas, darbuotojų persirengimo vieta, įvažiavimo vartai su dezinfekavimu, aptvarai ir t. t., nepriklausomai, ar tai didelė, ar maža ferma. Už tuos 4 tūkst. Eur mažesnis ūkis nei teritoriją aptvers, nei įsirengs privalomą atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių dezinfekcijos sistemą, nes turi būti ne tik dezinfekciniai kilimėliai, bet ir apipurškimas“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino LEŪA pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Anot jo, dažnu atveju nedideliems ūkiams biologinės saugos laikymasis yra net svarbesnis dėl senesnės įrangos, sunkiau kontroliuojamų klimato, perimetro zonų ir pan. M. Petkevičius atkreipė dėmesį, kad, užkratui patekus į mažesnį ūkį, didžiausios pasekmės ištiks netoliese esančius didelius ūkius, kurių veikla gali būti ne tik apribota, bet ir uždaryta. „Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, siūlome paramą skirti ne pagal SG skaičių, bet pagal tvartų dydį bei skaičių ir patvirtintą biologinio saugumo priemonių plano sąmatą, neviršijant nustatytos priemonėje sumos“, – dėstoma valdžios atstovams išsiųstame rašte.

LEŪA atkreipė dėmesį į dar vieną niuansą, kurį taip pat prašo koreguoti – siūlo numatyti, kad suplanuotos biologinės saugos priemonės būtų įgyvendintos per vienerius metus. „Jeigu biologinio saugumo priemonių planas bus įgyvendinamas per keletą metų, kreipiantis kasmet ir gaunant tam tikrą pinigų sumą, tai iš esmės paliekama grėsmė ligoms, nes visas priemones ūkis įsirengs tik per keletą veiklos metų“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Per didelė rizika

KRK pirmininko Kęstučio Mažeikos nuomone, dabar, kai iškilusi pavojingų ligų grėsmė, reikėtų orientuotis į maksimalų biologinės saugos priemonių panaudojimą, o ne finansinį skaičiavimą ir taupymą. „Jeigu nedideliems ūkiams nustatyta mažesnė paramos riba, tai galima įžvelgti riziką, kad biologinės saugos priemonė nebus tinkamai panaudota dėl paprasčiausio dalyko – žmonės taupys ir gali dezinfekcines medžiagas praskiesti ar jų naudoti mažiau. Toks ŽŪM sprendimas yra nepateisinamas, manau, jis turėtų būti peržiūrimas, nes tikrai labai svarbu saugos priemones užtikrinti visuose ūkiuose, nepriklausomai nuo jų dydžio. Turėtume siekti, kad kiekvienas gyvulys būtų maksimaliai apsaugotas, ir reikiama parama turėtų būti skiriama ir dideliems, ir mažiems ūkiams“, – įsitikinęs parlamentaras.

Jo nuomone, šiuo atveju paramos taupymas nieko gero neduos, priešingai – gali atsisukti kitu galu, nes brangiau gali kainuoti išplitusių ligų pasekmių tvarkymas ir nuostolių kompensavimas. „Manau, kad į tai bus atsižvelgta ir numatyta tinkama priemonių kompensacija“, – teigė K. Mažeika.

Pribloškianti patirtis

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė teigė, kad ketina kreiptis paramos biologinės saugos priemonėms, nes jeigu užkratas patektų į ūkį, tai jau kiltų išgyvenimo klausimas. „Nesu gerai įsigilinusi į paramos sumas, todėl negalėčiau pasakyti, ar tų lėšų pakaktų mažiems ūkiams. Bet suprantama, kad visiems reikia saugotis ir naudoti reikiamas priemones, nes jeigu liga pateks į mažą ūkį, tai nukentės ir šalia esantys dideli. Todėl reikia ir paprasčiau pasiekiamos paramos, ir informacijos“, – ŪP aiškino pieno gamintojų organizacijos atstovė.

Anot ūkininkės, ypač stinga būtent informacijos. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) puslapyje galima rasti informacijos ir pasiskaityti, bet svarbus yra ir bendravimas, o jis stebina – patys su tuo susidūrėme. Į ūkį paskambino šios tarnybos darbuotojas ir klausė, ar galėtume savo žemėje laidoti gyvulius, jeigu pasiektų užkratas. Nebuvo jokio kito klausimo, nesidomėjo, ar žinome apie prevencines priemones, paaiškinimo, kokios jos yra ir pan., tik vienintelis pasiteiravimas – dėl galimo gyvulių laidojimo“, – keista bendravimo su VMVT patirtimi pasidalijo R. Bernatonienė.

Ir tai ne vienintelis toks patyrimas, pribloškęs ūkininkę. „Netoliese, kur yra saugoma paukščių kolonija, buvo paukščių gripo protrūkis. Ir apie tai, kad šalia mūsų yra toks ligos židinys, sužinojome ne iš VMVT, o iš spaudos. Gerai, kad mes užsiimame ne paukštininkyste, bet kai nuo fermų stogų maišais rinkome negyvus paukščius, jokia oficiali informacija mūsų nepasiekė ir niekas neperspėjo, kad reikia saugotis“, – stebėjosi ūkininkė.

Liks be apsaugos?

            VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.